Vaikų ir jaunų žmonių lytinės sveikatos gerinimo programa
 
 
Vaikų ir jaunų žmonių lytinės sveikatos gerinimo programa
 
 
 
 
  •   

    APLINKOS VEIKSNIŲ ĮTAKA LYTINEI SVEIKATAI

    Lytinė sveikata apibrėžiama kaip pozityvus požiūris į žmogaus seksualumą, o lytinės sveikatos apsaugos tikslas - gyvenimo lygio kėlimas ir žmogiškų santykių tobulinimas, tai nėra tik apsiribojimas medicininėmis konsultacijomis ar lytiniu būdu plintančių ligų profilaktika ir jų gydymas. Taigi, lytinė sveikata apibrėžiama ne tik kaip ligos ar negalios nebuvimas, bet bendras fizinis, psichinis ir socialinis gerbūvis susijęs su lytiniu individo funkcionavimu. Pirmųjų lytinių santykių pradžią sąlygoja biologiniai veiksniai (lytinio brendimo pradžia), psichosocialinės (asmenybės) charakteristikos, sociokultūriniai veiksniai (lyčių normos dėl lytinių santykių), bendraamžių ir šeimos įtaka. Tyrimais nustatyta, kad kai geri santykiai šeimoje ir jaučiama tėvų parama, paauglių lytinių santykių pradžia atidedama. Paauglių lytinė elgsena yra skirtinga įvairiose šalyse, nes ji susijusi su šalies tradicijomis, kultūra, religija, socialine aplinka. Taip pat lytinę elgseną įtakoja socioekonominis šalies išsivystymo lygis, švietimo sistema, sveikatos politika, religija ir kitų veiksnių visuma. Vertinant jaunimo lytinę elgseną lemiančius veiksnius dažniausiai akcentuojami yra šie (1 paveikslas):

    • Paauglystės amžiaus tarpsnio fiziologiniai, psichiniai ypatumų.
    • Artimųjų požiūris į lytinį ugdymą/lytinį švietimą.
    • Visuomenėje egzistuojančios elgesio normos.
    • Informacija iš masinių informacijos priemonių (pvz. žiniasklaida, TV reklamos ir t.t.).
    • Patirta seksualinė prievarta.

    Pirmieji lytiniai santykiai iki 15 metų laikomi ankstyvais. Jaunėjantis pirmų lytinių santykių amžius gali būti iš dalies aiškinamas ankstyvesniu vaikų biologiniu brendimu. Kiekviena jaunesnė karta vidutiniškai vienais metais anksčiau pradeda lytinį gyvenimą, palyginus su vyresniąja. Pirmųjų lytinių santykių laikas ypač svarbus, nes ankstyvas lytinis debiutas susijęs su didesniu lytinių partnerių skaičiumi, dažnesniais lytiniais santykiais ir retesniu kontracepcijos priemonių naudojimu, o tai dažniausi lytiniu keliu plintančių infekcijų rizikos veiksniai. Be to, ankstyvi lytiniai santykiai (10-11 metų) turi sąsajų su psichine sveikata. Mokslininkai teigia, kad dėl jų gali išsivystyti hiperaktyvumas, elgesio sutrikimai, depresija ir kt.

    Lytinio brendimo pradžia skiriasi priklausomai nuo žmogaus, tačiau dažniausiai prasideda maždaug nuo 11-12 m. amžiaus ir baigiasi 16-18 m. amžiuje. Lytinis brendimas - tai sunkus periodas, kuomet vyksta ryškūs kūno ir psichikos pokyčiai. Hipofizės ir lytinių liaukų hormonų bei nervų sistemos funkcijų aktyvėjimas sukelia ryškius funkcinius pakitimus. Lytinių organų vystymasis, hormonų pokyčiai organizme sužadina lytinį potraukį, kuris berniukams ir mergaitėms pasireiškia skirtingai. Mergaitės lytiškai bręsti pradeda ankčiau negu berniukai, tačiau seksualinių santykių poreikis dažniausiai atsiranda vėliau. Jaunimo lytinei elgsenai įtakos turi ir visuomenėje egzistuojančios elgesio normos. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, mūsų šalies gyvenime įvyko daug pokyčių. Pastebėta, kad sumažėjo tėvų autoritetas, kinta moralinės vertybės, neigiamą įtaką paauglių ir jaunimo moralei turi visuomenės informavimo priemonėse propaguojama „laisva meilė“. Meilė sutapatinama su seksu, suprantama kaip fizinis malonumas, nepakankamai vertinama atsakomybė už savo ir kitų elgesį.

    Pirmuosius klausimus apie lytį pradeda kelti 3-4 m. vaikai, tai jie būna adresuoti tėvams, kurie su vaiku artimiausiai bendrauja ir yra pelnę jų pasitikėjimą, todėl tėvams tenka ypač svarbus vaidmuo pradedant formuoti vaiko požiūrį į lytiškumą. Dėl didelio užimtumo ir/ar atsakomybės stokos tėvai (įtėviai), globėjai ar rūpintojai mažiau bendrauja su vaikais, todėl ugdomoji jų įtaka mažėja, o vaikai informaciją kaupia iš kitų šaltinių. Statistiniai duomenys iliustruoja, kad šeima kaip vertybė praranda prestižą, o paaugliai stebi neigiamas tendencijas (pvz. Lietuvoje, palyginti su kitomis ES valstybėmis narėmis, vyrai ir moterys vidutiniškai pirmą kartą tuokiasi būdami vieni iš jauniausių; kas antra šeima išsiskiria, vaikus dažniausiai augina vienos motinos). Atliekant tyrimus, pastebėta skirtumų tarp neturėjusių ir anksti pradėjusių lytinį gyvenimą paauglių šeimų. Patebėta, kad didesnė ankstyvų lytinių santykių tikimybė yra šeimose, kuriose motina gimdė būdama paauglė ir šeimose, kur motina yra žemo išsilavinimo, taip pat nepasiturinčiose bei didelėse šeimose. Nors vaikų rengimas šeimai ir lytiškumo ugdymas dažnai pripažįstamas kaip tėvų funkcija, tačiau kintant pačios šeimos funkcijoms, paauglių lytiškumo ugdymas ir rengimas šeimai realizuojamas vienoje iš visuomenės švietimo institucijų – mokykloje. Mokykla prisiima šį įpareigojimą ir kuria aplinką įgalinančią lytiškai šviesti. Lytiškumo ugdymo klausimas mokykloje, nors ir neturėdamas vientisos ir nuoseklios koncepcijos, pedagogikos istorijoje buvo aktualus visais laikais.

    Žurnaluose, televizijos ekranuose, internete pateikiami vyrų ir moterų įvaizdžiai formuoja mūsų požiūrį į save ir kitos lyties atstovus.Visos vartotojiškos kultūros erdvės pilnos erotinių kodų, kurie labai aktyviai veikia jaunuolių psichiką, sukeldami troškimus ir skatindami rinktis tam tikrus elgesio modelius. Todėl nemažos dalies jaunuolių lytinis gyvenimas prasideda dar nesulaukus įteisintos pilnametystės. Kuo anksčiau pradedamas lytinis gyvenimas, tuo didesnė lytinių partnerių kaita, o tai didina tikimybę užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI). LPI gali sukelti įvairūs mikroorganizmai: bakterijos, virusai, parazitai. LPI gali užsikrėsti kiekvienas lytiškai aktyvų gyvenimą gyvenantis žmogus. ULAC duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje užregistruoti 887 susirgimai LPI (gonorėja, sifiliu, chlamidioze). Tai 1,7 proc. daugiau nei metais anksčiau. Pusė visų registruotų susirgimų LPI nustatyta 15-29 metų, t.y. jaunimo amžiaus grupėje, tarp kurių 20 moksleivių.

    Seksualinė prievarta palieka labai skausmingas ir sunkiai gydomas dvasines žaizdas, ilgam sutrikdo fizinę sveikatą, reprodukcines funkcijas ir socialinį prisitaikymą. Prievartos metu patirti sužalojimai gali būti tokie stiprūs, kad baigiasi mirtimi ar fizine negalia. Patirto smurto kaina: ne tik sužalojimai, neįgalumas, bet ir emocinės bei elgesio problemos, depresija, alkoholizmas, nerimas, savižudiškas elgesys ir pan. Seksualinės prievartos pasekmės savaime tampa tolesnio traumavimosi priežastimis (pvz. nėštumas, LPI, seksualinė disfunkcija ir pan.).

    Jaunimas turi gauti teisingą ir tikslingą informaciją lytiškumo ugdymo klausimais. Reikia didinti jaunimo švietimo galimybes, sudaryti sąlygas konsultavimuisi, atsižvelgti į konfidencialumo aspektus, analizuoti, kokios lytinio gyvenimo temos aktualios paaugliams, atsižvelgti į jų lūkesčius, poreikius.

     

    Informaciją parengė Šeškinės poliklinikos infekcijų kontrolės specialistė Miglė Lamanauskaitė pagal:

    1. Idele P., Gillespie A., Porth T., Suzuki C., etc.  Epidemiology of HIV and AIDS Among Adolescents: Current Status, Inequities, and Data Gaps. J Acquir Immune Defic Syndr 2014;66:S144–S153. Prieiga: http://data.unicef.org/corecode/uploads/document6/uploaded_pdfs/corecode/Epidemiology_of_HIV_and_AIDS_Among_Adolescents_169.pdf
    2. Resnick MD, Bearman PS, Blum RW et al. Protecting adolescents from harm: Findings from the National Longitudinal Study on Adolescent Health. JAMA. 1997; 278: 823–832.
    3. Ustilaitė S. Lytiskumo ugdymas bendrojo ugdymo mokyklose. Vilnius: 2010. Prieiga: http://www.ssus.lt/ssusadmin/kiti/lmitkcedit/uploads/files/S.Ustilaite.pdf
    4. Jaruševičienė L., Valius L., Žemaitienė N., Jakubčionytė R., Jociūtė A., Kuliešytė E., Ustilaitė S. Jaunų žmonių lytinė ir reprodukcinė sveikata. Kaunas: 2005.
    5. ObelenienėB., Pukelis K., Vaitoška G. Lytinio susivaldymo svarba ir jo vaidmuo asmens emocinei brandai//Sveikatos mokslai Nr. 2(49), 2007, p. 746-757 .
    6. UstilaitėS., JuškelienėV., Petronis A. (2007). Paauglių lytinės elgsenos ir psichoemocinės būsenos sąsaja. Nr. 21(49), p. 85-97.
    7. Ustilaitė S. Paauglių lytiškumo raiška ir jos psichopedagoginės korekcijos prielaidos [daktaro disertacija]. Vilnius:Vilniaus Pedagoginis Universitetas; 2001.
    8. Vaičiulienė A. Paauglio psichologija. Vilnius: Presvika. 2004. • Ustilaitė S. Paauglių pirmųjų lytinių santykių patirties poveikis tolimesniam jų lytiniam elgesiui // Pedagogika. – T. 43 (2000).
    9. Ambrozaitis, A. Infekcinių ligų vadovas. 2010.
    10. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Lytiškai plintančios infekcijos.  Prieiga: http://www.ulac.lt/ligos/L/lytiskai-plintancios-infekcijos

     

    Ar ši informacija Jums buvo naudinga?

     
  •   

    GIMDOS KAKLELIO VĖŽIO PREVENCIJA

    Gimdos kaklelio vėžys (GKV) – viena labiausiai paplitusių moterų onkologinė liga, pažeidžianti gimdos kaklelį, kuris yra tarp makšties ir gimdos kūno. Didžiausias sergamumas GKV registruojamas 15-45 m. amžiaus moterų grupėje. Svarbu suprasti, kad GKV neatsiranda staiga ir sveikuose audiniuose. Tam būtinas ilgas, ne mėnesiai, o metais skaičiuojamas negydomų įvairių ligų periodas. Europoje  gimdos kaklelio vėžys yra antroje vietoje po krūties vėžio ir kasmet registruojama apie 33 000 susirgimo atvejų. Lietuvos vėžio registro duomenimis, kasmet Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys nustatomas nuo 400 iki 500 moterų, o mirtingumas siekia 10 atvejų 100 000 gyventojų ir tai vienas iš aukščiausių rodiklių Europos regione. Lietuvoje GKV užima trečią vietą tarp naujų diagnozuotų onkologinių moterų ligų ir kasdien Lietuvoje ši liga diagnozuojama dviem moterims. Daugelis moterų nejaučia jokių ikivėžinių pokyčių ar simptomų ir net neįtaria, kad gimdos kaklelyje išsivystė ankstyvų stadijų vėžys. Kol vėžys neišplinta į kitus audinius ar organus, paprastai nebūna jokių simptomų. GKV būdingi simptomai: kraujo dėmės ar lengvas kraujavimas tarp mėnesinių arba joms pasibaigus; ilgesnės nei įprastai mėnesinės ir gausesnis kraujavimas; kraujavimas po lytinio akto, makšties praplovimo ar ginekologo apžiūros; skausmas lytinio akto metu; kraujavimas pasibaigus menopauzei; gausesnės makšties išskyros.

    GKV atsirasti turi įtakos įvairūs rizikos veiksniai. Vienas svarbiausių rizikos veiksnių yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Tyrimais nustatyta, kad nuo 90 iki 100 proc. moterų, sergančių gimdos kaklelio vėžiu, yra infekuotos ŽPV, o iš sveikų moterų šią infekciją gimdos kaklelyje turi tik 5–20 proc. Sveikų moterų infekuotumas ŽPV labai susijęs su amžiumi – jaunų, 20–25 m. amžiaus lytiškai aktyvių moterų infekuotumas ŽPV svyruoja nuo 20 iki 80 procentų. ŽPV plinta lytinių keliu. Užsikrėtimo ŽPV rizika priklauso nuo lytinių partnerių skaičiaus: kuo daugiau lytinių partnerių, tuo didesnė rizika užsikrėsti ŽPV. Šiuo metu žinoma daugiau kaip 200 ŽPV tipų, iš kurių apie 40 tipų aptinkama lyties organų gleivinėje. Kai kurie ŽPV tipai turi onkogeninių savybių. Tai reiškia, kad jie gali sukelti vėžį. GKV dažniausiai sukelia 16 ir 18 tipų virusai. Į gimdos kaklelio epitelį patekusio viruso DNR pakeičia ląstelės genomą ir paleidžia onkoproteinus, kurie yra svarbūs normaliai ląstelei transformuojantis į vėžinę. Taigi, ŽPV paplitimas įvairiose šalyse skirtingas ir priklauso nuo jaunimo lytinių santykių pradžios, lytinių partnerių skaičiaus ir kitų veiksnių. Būtent ankstyvas lytinis debiutas susijęs su didesniu lytinių partnerių skaičiumi, dažnesniais lytiniais santykiais ir retesniu kontracepcijos priemonių naudojimu, o tai yra siejama su didesne tikimybe užsikrėsti ŽPV.

    Taip pat išskiriami ir kiti rizikos veiksniai: rūkymas (rizika yra siejama su ilgu ir intensyviu rūkymu bei su tabako dūmais, esančiais aplinkoje), oralinių kontraceptikų vartojimas, gimdymų skaičius, prasta mityba ir pan. GKV rizikos veiksnių išaiškinimas turi didelę reikšmę vystant ir plėtojant pirminę gimdos kaklelio vėžio profilaktiką, kuriai priklauso įvardintų veiksnių rizikos mažinimas, taisyklinga mityba, vitaminų ir mikroelementų vartojimas, lytinis ugdymas, skiepai nuo ŽPV, socialinių-ekonominių sąlygų gerinimas ir kt. priemonės.

    Nuo šių metų rugsėjo 1 dienos pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių pradėtos skiepyti 11 metų mergaitės nuo ŽPV infekcijos (1 paveikslas). ŽPV skiepų esmė - skiepijama, siekiant užkirsti kelią virusui patekti į organizmą, t.y. iki lytinio gyvenimo pradžios. Todėl šios vakcinos veiksmingiausios yra jaunoms, neturėjusioms lytinių santykių ir ŽPV neinfekuotoms mergaitėms.

    Klinikiniai tyrimai rodo, kad vakcina nuo ŽPV yra saugi ir labai efektyvi gimdos kaklelio vėžio, sukeliamo 16 ir 18 tipų, prevencijos priemonė. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad 16 ir 18 ŽPV tipai sukelia 70 proc. gimdos kaklelio vėžio. Vakcina taip pat gali suformuoti kryžminę apsaugą nuo viruso tipų, kurių nėra vakcinos sudėtyje ir kurie yra retesni, tačiau taip pat gali sukelti vėžinius susirgimus.Vakcinos efektyvumas sietinas su vakcinos vartojimu iki galimo sąlyčio su virusu, būtent todėl ankstyvas skiepijamųjų amžius yra labai svarbus rodiklis.

    Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis Lietuvoje yra vykdoma gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios prevencijos (diagnostikos) programa. Ji skirta 25–60 metų moterims, kurios 1 kartą per 3 metus gali nemokamai pasitikrinti dėl ikivėžinių gimdos kaklelio pakitimų ar vėžio. Patikros metu moterims yra atliekamas citologinis tyrimas – PAP testas. Jo metu paimamas tepinėlis nuo gimdos kaklelio paviršiaus bei iš kaklelio kanalo. Jei PAP testas ikivėžinių pokyčių nerodo, tyrimas kartojamas po 3 metų. PAP testo tikslas – ne tik patikrinti dėl vėžio, bet ir sužinoti, ar yra pakitimų gimdos kaklelio ląstelėse. Dėl nemokamo citologinio gimdos kaklelio tyrimo moterys pirmiausia turi kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs sveikatos būklę, siųs atlikti atitinkamus tyrimus pas gydytojus akušerius - ginekologus.

    Svarbu atkreipti dėmesį, kad skiepijimas negali pakeisti gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos, todėl visos moterys nuo 25 iki 60 metų (nesvarbu pasiskiepijusios ŽPV vakcina ar ne) kviečiamos kartą per trejus metus pas savo šeimos gydytoją pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio!

    Informaciją parengė Šeškinės poliklinikos infekcijų kontrolės specialistė Miglė Lamanauskaitė pagal:

    1. Health at a Glance: Europe 2012. Screening, survival and mortality for cervical cancer.
    2. Tamošauskiene J., Gudlevičienė Ž. Apie gimdos kaklelio vėžį. Informacija pacientams. Vilniaus Onkologijos institutas, 2007. Prieiga: http://www.nvi.lt/wp-content/uploads/2016/01/Gimdoskakleliovezys.pdf
    3. Gudlevičienė Ž. Žmogaus papilomos viruso infekcija ir vakcina nuo jos.  Prieiga: http://www.vaikupoliklinika.lt/index.php/straipsniai/70-mogaus-papilomos-viruso-infekcija-ir-vakcina-nuo-jos.html
    4. Gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksniai. http://www.ginekologas.lt/?ginekologas=gimdos_kaklelio_vezio_rizikos_veiksniai
    5. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Žmogaus papilomos viruso prevencijos metodinės rekomendacijos. Prieiga; http://www.ulac.lt/uploads/downloads/leidiniai/ZPV%20metodines_01_26.pdf
    6. Valstybinė ligonių kasa. Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa. Prieiga: http://www.vlk.lt/leidiniai/2010-2004%20m.%20leidiniai/Documents/PanevezioTLK_lankstukas_GimdosVezio.pdf
    7. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Prasidėjo Europos gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitė. Prieiga: http://www.ulac.lt/naujienos/pranesimai-spaudai/prasidejo-europos-gimdos-kaklelio-vezio-prevencijos-savaite ir http://www.ulac.lt/naujienos/pranesimai-spaudai/mergaitems-nemokami-skiepai-nuo-gimdos-kaklelio-vezio

     

     

    Ar ši informacija Jums buvo naudinga?

     
  •   

    JAUNŲ ŽMONIŲ LYTINIS ELGESYS KAIP VISUOMENĖS SVEIKATOS PROBLEMA

    Ankstyvas seksualinis gyvenimas yra dažna šių laikų visuomenės problema. Atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad ankstyva lytinė patirtis yra susijusi su įvairiais seksualinio elgesio rizikos faktoriais. Asmenys, anksčiau pradėję lytinį gyvenimą, turi daugiau lytinių partnerių, taip pat yra linkę dažniau nei kiti turėti lytinių santykių apsvaigę nuo alkoholio. Anksčiau lytinį gyvenimą pradėję asmenys dažniau susiduria su lytiškai plintančiomis infekcijomis.

    Jaunų žmonių lytinis aktyvumas išsamiau tyrinėjamas tik pastarąjį dešimtmetį. Pirmasis nacionalinis su lytine sveikata susijęs tyrimas Lietuvoje buvo atliktas 1995 m. Šio tyrimo rezultatai parodė,  jog kiekviena jaunesnė karta vis anksčiau tampa lytiškai aktyvi. Paauglių lytinis aktyvumas pradeda reikštis susidomėjimu priešinga lytimi, vėliau intymumo paieškomis ir lytiniais santykiais. Paauglių seksualinis elgesys priklauso nuo draugų, aplinkos, kultūros, auklėjimo, tėvų požiūrio, seksualinės prievartos, užimtumo. Lytinę elgseną įtakoja ir socioekonominis šalies išsivystymo lygis, švietimo sistema, sveikatos politika, religija ir kitų veiksnių visuma. Neigiamos įtakos paauglių ir jaunimo moralei bei įsitikinimams turi visuomenės informavimo priemonėmis propaguojamas smurtas, prievarta, agresija ir brutualaus sekso apraiškos. Jos skatina nesantuokinius ryšius, dažną lytinių partnerių keitimą, santykių paviršutiniškumą. Nepakankamai vertinama žmogaus atsakomybė už savo ir kitų elgesį. Taip pat ne visada vertinama savigarba, gėdos ir kaltės jausmai tarpusavio santykiuose

    Paauglių seksualumas nėra problema, tai - natūrali būklė. Bet kuomet seksualumas pasireiškia lytiniais santykiais ankstyvame amžiuje, tuomet susiduriama su rimtomis psichologinėmis ir sveikatos (medicinėmis) problemomis. L. Jaruševičienės teigimu, 70 proc. paauglių sergamumo priežasčių gali būti paaiškinama šešiais rizikingos elgsenos komponentais: nesaugia lytine elgsena, agresyvia elgsena, mažu fiziniu aktyvumu, nesveikos mitybos įpročiais, alkoholinių gėrimų ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimu, rūkymu. Tad aktualu atskleisti, kokias pasekmes turi ankstyvi lytiniai santykiai.

    Dažna ankstyvų lytinių santykių pasekmė - nepilnamečių mergaičių nėštumas. Nėštumą ir gimdymą 10-19 metų, atsižvelgiant į įtaką jaunos moters ir jos vaikų gyvenimui, reikia laikyti atsitiktiniu ir neplanuotu. Pasaulyje per metus gimdo apie 15 milijonų paauglių, o tai sudaro apie 11 proc. visų gimdymų per metus. Lietuvoje kasmet kūdikius pagimdo apie 400 nepilnamečių, bet šis skaičius tolygiai mažėja. Sveikatos priežiūros specialistų teigimu, jaunesnių nei 15 metų merginų nėštumo komplikacijų dažnis yra 60 proc. didesnis nei bendrojoje moterų populiacijoje ir 2,5 karto didesnis nei 20 - 24 metų moterų grupėje. Tyrimais nustatyta, kad jei mama yra jaunesnė nei 15 metų amžiaus, dvigubėja rizika, kad kūdikis gims mažesnio nei 2 500 g svorio. Taip pat paauglei kyla žymiai didesnė tikimybė susirgti šlapimo takų infekcija, dažnesnis priešlaikinis placentos atsiskyrimas, pogimdyminis sepsis. Taigi, paauglių merginų nėštumai kelia ypač didelę riziką jų pačių sveikatai. Dažniausia neplanuotų nėštumų pasekmė – nėštumo nutraukimas, t.y. abortas. Abortas yra pavojingiausias šeimos planavimo metodas (dar ir dabar kasmet pasaulyje nuo abortų miršta 80000 moterų), žalojantis moterį, o neretai ir jos artimuosius, todėl visais aspektais - moraliniu, medicininiu, fiziniu, socialiniu, psichoemociniu – yra nepriimtinas.

    Kita svarbi ankstyvų lytinių santykių pasėkmė – lytiniu keliu plintančios infekcijos (LPI).  LPI yra vienos iš labiausiai paplitusių ligų pasaulyje. PSO duomenimis, kasmet pasaulyje sifiliu užsikrečia apie 12 mln. žmonių, 62 mln. – gonorėja ir 89 mln. – chlamidijomis. LPI užsikrečiama lytinių santykių metu. Dauguma LPI galima išgydyti, bet virusų sukeliamos infekcijos (ŽIV infekcija, herpesas, genitalijų karpos ir kt.) yra lėtinės ir neišgydomos, bet jų eigą galima kontroliuoti. ULAC duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje užregistruoti 887 susirgimai LPI (gonorėja, sifiliu, chlamidioze). Tai 1,7 proc. daugiau nei metais anksčiau. Pusė visų registruotų susirgimų LPI nustatyta 15-29 metų, t.y. jaunimo amžiaus grupėje, tarp kurių 20 moksleivių. LPI pasekmės dažnos ir gerai įrodytos: infekcijos, nevaisingumas, gimdos kaklelio vėžys (GKV), vaisiaus ir naujagimio infekcijos. Bet tikriausiai didžiausia LPI keliama grėsmė - padidėjusi galimybė užsikrėsti žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV). Ankstėjanti paauglių lytinio gyvenimo patirtis sudaro prielaidas atsirasti ne tik medicininėms, bet ir socialinėms (pvz. nebaigiama mokykla, neįgyjamas išsilavinimas, priklausomybė nuo savo tėvų ir t.t.), ugdymo, demografinėms ir kt. problemoms. Nustatyta, kad ankstyvi lytiniai santykiai (10-11 metų) turi sąsajų su psichine sveikata. Mokslininkai teigia, kad dėl jų gali išsivystyti hiperaktyvumas, elgesio sutrikimai, depresija ir kt.

    Šiuo metu paaugliai yra lytiškai aktyvesni, todėl amžius, kuriame pradedamas lytinis gyvenimas, jaunėja. Svarbu jaunimui suteikti tikslingą ir teisingą informaciją lytiškumo klausimais, taip padedant išvengti rizikingos lytinės elgsenos.

     

    Informaciją parengė Šeškinės poliklinikos infekcijų kontrolės specialistė Miglė Lamanauskaitė pagal:

    1. Gedminienė D. 16 – 17 paauglių požiūris į lytinį švietimą mokykloje. Šiauliai: 2010. Prieiga: http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20100907_092157-18707/DS.005.0.01.ETD
    2. Damkuvienė A. Moksleivių reprodukcinės sveikatos priežiūros tobulinimas Šiaulių mieste. Kaunas: 2005. Prieiga: http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2005~D_20050526_101436-70006/DS.005.0.02.ETD
    3. Sadauskas V. Kontracepcija atskirose moterų grupėse. Pranešimas, skaitytas Vilniuje akušerių- ginekologų konferencijoje; 2002-04-09.
    4. Jakubčionytė R. Nėštumo nutraukimą įtakojantys faktoriai. Daktaro disertacija: Kauno Medicinos Univ.; 2000. p. 46.
    5. Ustilaitė S. Paauglių lytiškumo raiška ir jos psichopedagoginės korekcijos prielaidos. Daktaro disertacija: Vilniaus Pedagoginis Universitetas; 2001. p. 58.
    6. Žukauskienė R. Raidos psichologija. Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1996.
    7. Drevisnkienė A. Ankstyvosios lytinės brandos ir draugų elgesio sąsajos su sveikatai žalingu paauglių elgesiu. Kaunas: 2010. Prieiga: http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20101221_103122-34475/DS.005.0.02.ETD

    Ar ši informacija Jums buvo naudinga?

     
  •   

    LYTINIS BRENDIMAS: PAŽINK SAVE!

    Mokslinėje literatūroje paauglystės laikotarpis suprantamas nevienodai ir nurodomos skirtingos chronologinės šio amžiaus tarpsnio ribos, bet pagrindinis šio gyvenimo tarpsnio bruožas – jo pereinamumas, kai asmuo jau ne vaikas, bet dar nelaikomas suaugusiu. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), atsižvelgdama į individualius svyravimus, paauglystę apibrėžia kaip laikotarpį nuo 10 iki 19 metų. Paauglystė sąlyginai skirstoma į etapus, priklausomai nuo jų fiziologinės, pažintinės, psichosocialinės raidos: ankstyvoji paauglystė (merginoms tarp 10 - 13 metų, vaikinams tarp 12 - 14 m.), vidurinė (merginoms prasideda apie 13 - 16 gyvenimo metus, vaikinams – apie 14 -17 metus) ir vėlyvoji paauglystė (prasideda apie 16 – 17 gyvenimo metus, trunka iki 21-22 metų). Kiekvienam šių etapų būdingi tam tikri bruožai. Ankstyvoje paauglystėje jaunuoliai stebi savo išvaizdą, kūno pokyčius, bet vis dėlto jiems aktualiausi - asmeniniai išgyvenimai.  Paaugliai gyvena esamu momentu ir turi labai stipriai išreikštą neliečiamumo jausmą, todėl jiems sunku suvokti ir įvertinti savo elgesio pasekmes. Ankstyvojoje paauglystės stadijoje pagrindinį vaidmenį vaidina šeima. Vidurinėje ir vėlyvojoje stadijose paauglio tapatumo formavimąsi pradeda stipriai veikti išorinė socialinė aplinka. Paauglystės laikotarpiu tėvai ir paaugliai balansuoja tarp prieraišumo ir nutolimo, priklausomybės ir savarankiškumo. Tarpinėje paauglystės stadijoje labiausiai jaunuoliams rūpi jų autonomija. Socializacija vyksta per draugų grupes, todėl labai padidėja rizikingo elgesio tikimybė. Šiame etape ryškus susidomėjimas lytiškumu. Vėlyvojoje paauglystės stadijoje yra užmezgami artimesni santykiai nebe su šeimos nariais,o su bendraamžiais, numatomi ir pradedami įgyvendinti ateities tikslai.

    Paauglystės laikotarpiu prasideda lytinis brendimas. Lytinio brendimo periodas – tai anatominių, fiziologinių, emocinių pokyčių laikotarpis, kurio metu subręsta lytiniai organai, įvyksta pubertetinis augimo šuolis, susiformuoja antriniai lytiniai požymiai. Lytinis brendimas yra sudėtinis procesas, kadangi jo metu viskas keičiasi: asmens išvaizda, mąstysena, emocijos ir elgesys. Lytinio brendimo pradžia skiriasi priklausomai nuo žmogaus, tačiau dažniausiai prasideda maždaug nuo 10 metų amžiaus ir baigiasi 16-18 metų amžiuje. Berniukai lytiškai bręsti pradeda apie 13 -15 metus. Mergaitės šiek tiek anksčiau – apie 11 - 13,5 metus. Lytinis brendimas prasideda tada, kai viena iš smegenų dalių (pagumburis) pradeda siųsti cheminius signalus kitai smegenų daliai (hipofizei). Hipofizė gauna nurodymus išlaisvinti hormonus, kurie stimuliuoja lytinių organų augimą. Mergaičių organizme aktyviai gaminamas hormonas estrogenas, o berniukų – testosteronas. Šie hormonai ne tik stimuliuoja lytinių organų augimą, bet veikia ir antrinių lytinių požymių vystimąsi. Pirminiai lytiniai požymiai – tai lyties organų vystymasis ir jų visiškas subrendimas. Antriniai lytiniai požymiai – tai fiziniai požymiai (išskyrus lyties organus), kuriais vyrai skiriasi nuo moterų. Pvz., žemėja vaikinų balsas, platėja pečiai, o merginoms vystosi krūtys. Brendimo periodas nėra tapatinamas tik su kūno augimo pabaiga ir antrinių lytinių požymių susidarymu. Brendimo procesui taip pat svarbi ir psichinė bei socialinė branda. Mergina, vaikinas turi suvokti savo pareigas, atsakyti už savo elgesį, veiksmus, būti ne tik fiziškai, bet ir morališkai pasiruošę savarankiškam gyvenimui.

    Skiriamos trys lytinio brendimo fazės, kurios berniukams ir mergaitėms išryškėja skirtingame amžiuje (1 paveikslas).

    1 paveikslas. Žmogaus amžiaus periodizacija

    1. Prepuburtetas (brendimo įžanga): mergaitėms – 8-10 m., berniukams – 11-12 m.
    2. Pubertetas (tikrasis brendimas skirstomas į greitąją ir lėtąją fazes): mergaitėms – greitoji fazė – 11-14 m., o lėtoji – 14-16 m. Berniukams atitinkamai – 13-16 ir 16-17 m.
    3. Postpubertetas (brendimo baigmė): mergaitėms – 17-18 m., berniukams – 17-20 m.

    Mergaičių lytinio brendimo fazės:

    Įvairiose šalyse ir geografinėse plotmėse mergaitės pradeda bręsti nevienodu laiku.  Šiltuosiuose kraštuose anksčiau, šaltuosiuose – vėliau. Brendimo pradžia priklauso nuo gyvenimo būdo, mitybos, paveldimumo. Stambesnės mergaitės pradeda bręsti anksčiau, tuo tarpu liesesnės – vėliau. Mergaičių lytinio brendimo fazės:

    • Prepuberteto fazė (apvalėja klubai, formuojasi krūtys, auga. Įvyksta pubertetinis augimo šuolis – staigiai padidėja kūno matmenys. Sparčiai auga visos kūno dalys, tačiau nevienodu tempu, storėja poodinis riebalinis sluoksnis. Paauglystėje padidėja odos liaukų (riebalinių ir prakaito), ypač veido ir nugaros, sekrecija. Kartais, jų latakams užsikimšus, atsiranda spuogų, kurie po kiek laiko pranyksta. Prasideda pirmosios mėnesinės – menarche - (vidutiniškai 13,4 (12,2–14,5) metų amžiaus).
    • Puberteto fazė (pradeda augti pažastų ir gaktos plaukai. Auga ir bręsta išoriniai bei vidiniai lytiniai organai. Toliau storėja poodinis riebalinis sluoksnis, daugiau riebalinio audinio kaupiasi sėdmenų ir šlaunų srityje. Formuojasi moteriška kūno forma: ilgėja liemuo, mažėja santykinis kojų ilgis, smarkiai platėja klubai).
    • Postpuberteto fazė (baigia formuotis ir bręsti visas kūnas. Pasibaigia spartus augimas, dar labiau „sumoteriškėja“ kūnas ir pakinta jo proporcijos, susiformuoja veido bruožai. Didėja fizinis pajėgumas, raumenų jėga ir gyvybinis plaučių tūris).

    Lytinio brendimo trukmė (2–6 metai) ir greitis kiekvienos mergaitės skiriasi. Vidutiniškai antriniai lytiniai požymiai pradeda formuotis 10–14, o baigia 13–18 metų. Tačiau jeigu mergaitei 14 metų ir dar nėra nė vieno brendimo požymio, o mėnesinių nėra sulaukus 16 metų, būtina kreiptis į gydytoją. Taip pat, jeigu antriniai lytiniai požymiai pasirodo anksčiau nei 10 metų, o mėnesinės atsiranda anksčiau nei 11 metų, taipogi reikėtų pasitarti su ginekologu, endokrinologu.

    Berniukų lytinio brendimo fazės:

    • Prepuberteto fazė (didėja skersiniai kūno matmenys ir apimtys. Padidėja varpa su kapšeliu. Būdingas augimo šuolis, kuris apima visas organizmo sistemas. Sparčiai auga visos kūno dalys, tačiau nevienodu tempu. Storėja poodinis riebalinis sluoksnis. Didėja gyvybinis plaučių tūris ir raumenų jėga. Atsiranda specifinis kūno kvapas).
    • Puberteto fazė (pradeda augti plaukai pažastyse, ant gaktos ir kitų kūno vietų. Auga ir bręsta lytiniai organai. Stipriau auga gerklos, prasideda balso mutacija, jis pasidaro žemesnis. Formuojasi vyriška kūno forma: platėja pečiai, liemuo, didėja krūtinės apimtis, plonėja poodinis riebalinis sluoksnis. Intensyviai didėja gyvybinis plaučių tūris, raumenų jėga. Prasideda poliucijos (naktiniai sėklos išsiliejimai) – 14,7 (13,8–15,7) metų).
    • Postpuberteto fazė (išsivysto vyriškos kūno proporcijos, būdingas daugiau fizinis brendimas. Susidaro vyriško tipo plaukuotumas: stiprėja barzdaplaukiai, viso kūno gyvaplaukiai. Ilgėja galūnės, krūtinės, dubens ir pečių plotis, tvirtėja pečių, krūtinės raumenys.

    Taigi, kai kurios mergaitės lytiškai subręsta 12 - 13 metų, tuo tarpu kitos, būdamas tokio amžiaus, tik pradeda bręsti. Nevienodai bręsta ir berniukai. Kai kurie atrodo kaip vyrai būdami 13—14 metų, kiti tokio amžiaus tik pradeda bręsti. Tai normalu ir nereikia jaudintis dėl laikinų brendimo skirtumų. 17 metų amžiaus mergaitės ir berniukai paprastai yra jau lytiškai subrendę.

    Kokie yra pagrindiniai lytinio brendimo sutrikimai?

    • Priešlaikinis lytinis brendimas (kai brendimo požymiai atsiranda mergaitei iki 8 m. ar berniukui iki 9 m.).
    • Vėluojantis lytinis brendimas (kai nėra jokių brendimo požymių berniukui virš 14 metų, o mergaitei virš 13 metų ar neatsiranda mėnesinės iki 16 metų).

    Paprastai lytinį brendimą inicijuoja galvos smegenyse esančios dvi liaukos – hipofizė ir pagumburis. Lytiniame brendime dalyvauja ir kiaušidės, sėklidės, skydliaukė, antinksčiai, todėl brendimą gali sutrikdyti visų šių organų ligos. Įtarus lytinio brendimo sutrikimą būtina kuo greičiau kreiptis pas šeimos gydytoją ir vaikų endokrinologą. Mergaitės dažnai taip pat siunčiamos ir mergaičių bei paauglių ginekologų konsultacijai.

    Taigi, brendimo pradžią, greitį ir pabaigą lemia paveldėjimas, išoriniai ir vidiniai organizmo veiksniai (netinkama mityba ar gyvenimo sąlygos, tam tikros klimato sąlygos, lėtinės ligos, nuolatinis stresas, įtampa). Visi šie veiksniai brendimo procesą gali ir iškreipti.

     

    Informaciją parengė Šeškinės poliklinikos infekcijų kontrolės specialistė Miglė Lamanauskaitė pagal:

    1. Armstrong T. The 12 Stages of Life. New York:  Sterling, 2008. Prieiga: http://www.institute4learning.com/stages_of_life.php
    2. Parkes A, Waylen A, Sayal K, Heron J, Henderson M, Wight D, Macleod J. Which Behavioral, emotional and school problems in middle-childhood predict early sexual behavior? Journal of Youth and Adolescence. 2014; 43:507–527. http://www.bristol.ac.uk/populationhealth/people/andrea-e-waylen/pub/9547452
    3. Jaruševičienė L., Valius L., Žemaitienė N., Jakubčionytė R., Jociūtė A., Kuliešytė E., Ustilaitė S. Jaunų žmonių lytinė ir reprodukcinė sveikata. Kaunas: 2005.
    4. ObelenienėB., Pukelis K., Vaitoška G. Lytinio susivaldymo svarba ir jo vaidmuo asmens emocinei brandai//Sveikatos mokslai Nr. 2(49), 2007, p. 746-757 .
    5. Ką jaunimas žino apie lytinį gyvenimą. Prieiga per internetą:  www.imunitetas.lt
    6. Ustilaitė S. Paauglystės amžiaus tarpsnio ypatumai. Vilnius; 2008.
    7. Kristina Geleževičiūtė. Lytinis brendimas. Prieiga per internetą http://www.vaikulinija.lt/index.php/sunkumai/lytinis-brendimas/
    8. Avevita klinika. Lytinio brendimo sutrikimai, prieiga per internetą http://www.avevitaklinika.lt/lt/seimos-klinika/zinynas/dazniausiai-pasitaikancios-ligos/lytinio-brendimo-sutrikimai.html

     

    Ar ši informacija Jums buvo naudinga?

     
  •   

    PAAUGLIŲ LYTINĖ HIGIENA IR JOS SVARBA

    Paauglystės periodas dažnai tampa paaugliams sudėtingu tarpsniu gyvenime. Brendimo metu paaugliui tenka patirti psichologinės, socialinės bei lytinės brandos pasikeitimus. Didelį vaidmenį paauglystės brendimo periodu turi švietimo įstaigų pedagogai, visuomenėje vyraujančios elgesio nuomonės, informacijos stoka, tėvų ir draugų požiūris.

    Fiziologinis lytinis brendimas paauglio organizme prasideda tuomet, kai organizme ima aktyviai gamintis lytiniai hormonai (mergaitėms – estrogenas, berniukams – testosteronas). Mergaitės lytiškai pradeda bręsti tarp 8 ir 13 metų, o berniukai – nuo 9 iki 14 metų. Vidutiniškai lytinis brendimas baigiasi 17-18 gyvenimo metais. Lytinio brendimo metu subręsta lytiniai organai, įvyksta augimo šuolis, susiformuoja antriniai lytiniai požymiai.

    Mergaičių ir berniukų lytinis brendimas skiriasi. Taip pat skiriasi ir abiejų lyčių pirminiai bei antriniai lyties požymiai. Pirminiai lytiniai požymiai – tai lyties organų vystimasis ir jų visiškas subrendimas. Antriniai lytiniai požymiai – tai fiziniai požymiai (išskyrus lyties organus), kuriais vyrai skiriasi nuo moterų. Pavyzdžiui, žemėja vaikinų balsas, platėja pečių juosta, pradeda augti plaukai pažastyse ir aplink lytinius organus. Merginoms vystosi krūtys, platėja klubai, pradeda augti plaukai gaktos srityje ir pažastyse.

    Menstruacijos

    Vidutiniškai prasideda mergaitėms 13-14 metais. Mėnesinių metu patartina praustis po dušu, o ne vonioje. Geriau naudoti higieninius įklotus, kurie turėtų būti keičiami nerečiau nei kas 4 valandas. Tamponų nerekomenduojama pirmosioms mėnesinėms. Tamponus keisti reikia kas 2 valandas. Naktį naudoti tamponų nepatartina, kadangi gali išsausinti makšties gleivinę ir sukelti nemalonius pojūčius.  Reikėtų vengti mėnesinių metu sunkaus fizinio krūvio. Muilas nėra tinkama prausimosi priemonė, patartina naudoti specialiai intymiajai higienai skirtus prausiklius.

    Poliucijos

    Tai naktiniai sėklos išsiliejimai. Dažniausiai prasideda berniukams apie 14 metus. Po poliucijų būtina ryte apsiplauti lytinius organus atitraukus apyvartę apsiprausti šiltu vandeniu. Muilo nerekomenduojama naudoti.

    Lytinio brendimo metu svarbu itin gerai prižiūrėti lytinius organus. Lytinių organų raukšlėse užsilaiko odos pleiskanos, šlapimo ir prakaito lašeliai bei riebalų dalelės, kurios sukuria palankią terpę bakterijoms daugintis bei skleisti blogą kvapą. Merginų ir vaikinų lytinės higienos aspektai yra skirtingi dėl skirtingų lytinių organų ir jų funkcionalumo.

     Lytinių organų sritis yra ypatinga, nes:

    • Oda plonesnė ir jautresnė;
    • Šioje vietoje atsiveria šalinimo organai;
    • Gausiau prakaituojama;
    • Labiau plaukuota.

    Lytinių organų higiena skiriasi nuo asmens higienos, todėl reikėtų atkreipti dėmesį į pagrindinius skirtumus:

    1. Intymios vietos turi būti apiplaunamos 2 kartus per dieną.
    2. Intymią vietą geriausia plauti tik ranka.
    3. Nepatariama naudoti kempinių.
    4. Naudoti intymiajai higienai skirtus prausiklius.
    5. Naudokite tik asmeninį rankšluostį.
    6. Kelnaitės turi būti iš natūralių medžiagų.
    7. Venkite pernelyg aptemptų džinsų ar apatinių kelnaičių.

     

     

    Informaciją parengė Šeškinės poliklinikos visuomenės sveikatos specialistė Ilona Prašmuntienė pagal:

    1. Denafaitė G. ir kt. Jaunimo problemų, susijusių su lytiniu gyvenimu, tyrimas. Lietuvos akušerija ir ginekologija 2011;1;8-16.
    2. Mokinių asmens higiena ir kosmetika. Valstybinis aplinkos sveikatos centras 2006.
    3. Asmens higiena. Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centras prieiga per internetą: http://www.smlpc.lt/media/file/Skyriu_info/Naudingi_patarimai/pdf
    4. Vystymasis paauglystėje. Prieiga per internetą: http://www.bendraamziai.lt/?Page=148&Vp=121&Tp=129&lang=
    5. Mokslininkų pėdomis. Gamtos mokslų vadovėlis 6 klasei. Šviesa.
    6. Lamanauskaitė Paauglių lytinis brendimas. Prieiga per internetą: http://media.search.lt/GetFile.php?OID=248639&FID=726202

    Ar ši informacija Jums buvo naudinga?

     
  •   

    ,,SMURTAS – KAS TAI? SEKSUALINĖS PRIEVARTOS PAVOJAI”

    Pasaulio sveikatos organizacja (toliau - PSO) pateikia tokį apibrėžimą: seksualinis smurtas prieš vaikus – vaiko raidos požiūriu priklausomų vaikų įtraukimas į seksualinę veiklą, kuriai jie nesubrendę, kurią ne visai suvokia, į kurią nesugeba tinkamai reaguoti, kuri pažeidžia socialinius tabu ir kuria tvirkintojas siekia patenkinti savo seksualinius poreikius.

    PSO duomenimis ketvirtadalis suaugusių europiečių vaikystėje yra patyrę seksualinę prievartą.Lietuvoje atliekamų tyrimų duomenys skiriasi dramatiškai, nuo seksualinio smurto nukenčia 3,5 proc. – 30 proc. vaikų. Įvairūs šaltiniai pateikia skirtingus duomenis dėl vaikų, patyrusių seksualinę prievartą skaičiaus, tai susiję su skirtingomis tyrimuose taikomomis metodikomis. Oficiali statistika pateikia kukliausius skaičius, ir tai suprantama, nes daug smurto prieš vaikus atvejų lieka nepapasakoti, arba problema sprendžiama šeimos rate. Tačiau net ir mažiausias skaičius apie nukentėjusius vaikus yra per didelis. Nukentėjęs vaikas patiria tiek trumpalaikes, tiek ilgalaikes pasekmes, kurios negavus pagalbos gali stipriai sužaloti emocinį ir socialinį žmogaus gyvenimą. Įvairūs šaltiniai teigia,kad apie 90 proc. atvejų vaikai seksualinę prievartą patiria iš gerai jiems pažįstamųžmonių ir tik 10 proc. – iš nepažįstamųjų. Tai reiškia, kad dažniausiai smurtautojais yra  tėvai, patėviai, seneliai, dėdės, kaimynai, auklės t.t. Kartu tai reiškia, kad seksualinis smurtas yra ne vienkartinis, kaip dažniausiai būna nepažįstamų žmonių užpuolimo atvejais, o tęstinis, kada vaikas išgyvena ne tik  pasikartojantį smurtą, bet kartu yra nuolatinės grėsmės būsenoje. 

    Patyrus seksualinį smurtą skiriamos trumpalaikės ir ilgalaikės pasekmės emociniam, fiziniam, socialiniam vystymuisi bei gyvenimui. Patyrus smurtą pasireiškia įvairios baimės, pyktis, galimas žiaurumas sau ir kitiems, kaltės ir gėdos jausmai, depresija, blogas savęs vertinimas. Vaikas gali kur kas aktyviau domėtis seksualinėmis temomis, demonstruoti genitalijas, atvirai masturbuotis, grįžti prie ankstesnių, nebrandesnių elgesio formų. Taip pat gali pasireikšti miego ir valgymo sutrikimai, mokymosi problemos, bėgimas iš pamokų ir.t.t. Ilgalaikės psichologinės pasekmės skirstomos į keturias pagrindines sritis. Sutrikdyti artimi emociniai ryšiai – tai viena iš sričių. Smurtą patyrusiam vaikui ateityje gali būti  sunku užmegzti ir palaikyti artimus emocinius ryšius. Žmogus gali vengti artimų ryšių arba nuolat patekti į išnaudojimo santykius.  Šioje sferoje viskas apsiverčia aukštyn kojomis – jis myli tuos, kurie jį skaudina, ir skaudina tuos, kuriuos myli pats. Kita sfera, kurią sužaloja patirtas smurtas – tai neigiamas savęs vaizdas ir vertinimas. Žmogus jaučiasi blogas, ,,pažymėtas” ir tai skatina autoagresyvų elgesį bei izoliaciją nuo aplinkinių.

    Seksualinė prievarta griauna ir trečią gyvenimo sferą – tai seksualinį vystymąsi, seksualinius jausmus, supratimą apie seksualumą. Pasekmių paletė plati, nuo nepasitenkinimo intymiais ryšiais iki prievartos prieš kitus žmones, atsiranda ir chaotiški seksualiniai santykiai, seksualinės disfunkcijos. Ketvirtoje grupėje sunkumai susiję su augančiu bejėgiškumu, žmogus praranda kontrolės jausmą, kas dažnai lemia žemesnius akademinius pasiekimus, socialinį statusą.

    Įvykus smurtui nukentėjusiam svarbu papasakoti apie įvykį patikimam žmogui, kreiptis pagalbos, kad smurtas būtų nutrauktas, o pats gautų reikalingą fizinę ir psichologinę ir teisinę pagalbą, saugią aplinką. Siekiant sumažinti seksualinio smurto prieš vaikus atvejus PSO rekomenduoja mokyti vaikus apie tai, kad kūnas yra vaiko, ir niekas neturi teisės liesti ar skaudinti netinkamu būdu,kaip atskirti gerus prisilietimus nuo blogų, kaip atpažinti prievartos situacijas, kaip pasakyti ,,ne”, kaip papasakoti apie patirtą prievartą patikimam suaugusiam asmeniui.

    Kur kreiptis, jei vaikas patyrė smurtą, arba įtariama, kad jis patyrė smurtą?

    • Į policiją.
    • Vaiko teisių apsaugos skyriaus (tarnybos) specialistus.
    • Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą.
    • Medicinos įstaigą (ligoninę, polikliniką).
    • Mokyklos socialinį pedagogą arba psichologą.
    • Vaiko dienos centrus.
    • Pagalbos telefonu linijas.

    Svarbu atsiminti, kad kiekvienas žinantis ar įtariantis, kad vaikas patiria ar yra patyręs smurtą, privalo pranešti atitinkamai institucijai. Tai – pilietinė pareiga, už kurios nevykdymą numatyta baudžiamoji atsakomybė. Visos su vaiko teisių apsauga susijusios įstaigos ir organizacijos, sužinojusios apie smurto atvejį prieš vaiką, apie tai privalo informuoti policiją arba Vaiko teisių apsaugos skyriaus (tarnybos) specialistus.

     

    Informaciją parengė medicinos psichologė Živilė Auglytė

    Ar ši informacija Jums buvo naudinga?

     
  •   

    ŽMOGAUS PAPILOMOS VIRUSO INFEKCIJA IR VAKCINA NUO JOS

    Kasmet Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys diagnozuojamas 400-500 moterų, beveik pusė jų miršta.  Dažniausiai gimdos kaklelio vėžys yra nustatomas moterims 35-50 metų amžiaus. Lietuvoje sergamumas gimdos kaklelio vėžiu yra vienas didžiausių Europoje, t.y. 4 kartus didesnis nei Suomijoje, 2 kartus - negu Švedijoje, beveik 2 kartus didesnis nei Latvijoje. Pavojus susirgti gimdos kaklelio vėžiu gresia kiekvienai moteriai. Įrodyta, kad žmogaus papilomos virusas sukelia gimdos kaklelio vėžį. Pagrindinis gimdos kaklelio vėžio patikros metodas – citologinis gimdos kaklelio tyrimas (Papanicolaou mėginys, PAP), kurio metu ieškomi ikivėžiniai pokyčiai. Lietuvoje pagal valstybinę gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinę programą visoms moterims nuo 25 iki 60 metų tyrimas atliekamas nemokamai kartą per metus.  Beveik visada (99,7%) gimdos kaklelio vėžį sukelia virusų grupė, vadinama žmogaus papilomos virusais.

    Žmogaus papilomos virusas (toliau ŽPV) – tai virusas, sukeliantis žmogaus papilomos viruso infekciją. ŽPV yra vienas svarbiausių veiksnių, sukeliantis gimdos kaklelio vėžį. Literatūroje sutinkama įvairiausių ŽPV viruso klasifikacijų pagal sukeliamą riziką, tačiau dažniausias skirstoma į didelės ir mažos rizikos ŽPV virusus. Didelės rizikos ŽPV virusai – tai 16 ir 18 tipo, kurie gali sukelti gimdos kaklelio vėžį, o mažos rizikos ŽPV virusai – tai 6 ir 11 tipo virusai, kurie dažniausiai sukelia genitalijų karputes kurios neprogresuoja į vėžį.  Lietuvoje gimdos kaklelio vėžiu sergančioms moterims, dažniausiai yra nustatomas 16 ŽPV tipas. Dažniausiai ŽPV plinta lytiniu keliu. Tam turi įtakos ankstyvi lytini santykiai, didelė partnerių kaita, lytiniu keliu plintančios ligos. Per savo gyvenimą ŽPV užsikrečia 70-80 proc. lytiškai aktyvių asmenų, net ir tie, kurie turėjo tik vieną lytinį partnerį.

    ŽPV plinta:

    • Lytinių santykių (vaginalinių, oralinių, analinių) metu.
    • ŽPV plinta tiek per heteroseksualius, tiek per homoseksualius santykius.
    • ŽPV galima užsikrėsti visų rūšių ne tik lytinių santykių metu, bet ir bet kokio kontakto su užsikrėtusio žmogaus lyties organais metu.
    • Infekuota ŽPV motina virusą gali perduoti vaikui gimdymo metu.
    • Kontaktiniu būdu per odą bei gleivinių mikrotraumas.

    Didelės onkogeninės rizikos ŽPV nustatymas yra reikšmingai susijęs su moterų amžiumi: kuo jaunesnis amžius, tuo didesnei daliai moterų yra nustatytas didelės rizikos ŽPV. Todėljaunų merginų imlumas ŽPV infekcijai siejamas su gimdos kaklelio nesubrendimu bei nepakankama apsauginių gimdos kaklelio gleivių gamyba.

    Dažniausiai ŽPV infekcija organizme 70 proc. savaime išnyksta per metus. Per dvejus metus išnyksta 91 proc., o 95 proc. užsikrėtusiųjų ŽPV infekcija išnyksta savaime per 3-5 metus. Onkogeniniai ŽPV virusai iš pradžių progresuoja į genitalijų pažeidimus ir tik po to išsivysto į vėžį. Nesunku apskaičiuoti, jog tik mažai daliai apie 2-5 proc. moterų ŽPV infekcija progresuoja iki vėžinių susirgimų. Tačiau ŽPV infekcija didina gimdos kaklelio vėžio susirgimo riziką 42 kartus. Rizika dar labiau didėja, jei yra infekuotumas didelės vėžio rizikos tipu (ŽPV 16, 18).

    Skiepai nuo ŽPV infekcijos – nauja pirminės gimdos kaklelio vėžio ir ikivėžinių būklių bei kitos su šia infekcija susijusios patologijos prevencijos viltis.Vakcina ne tik apsaugo nuo šių pagrindinių onkogeninių virusų tipų, bet ir garantuoja ilgalaikį imunitetą, Pasiskiepijus nuo ŽPV, rekomendacijos dėl gimdos kaklelio citologinio ištyrimo lieka nepakitusios, t.y. pirmas ištyrimas po vakcinos turi būti atliktas per pirmus trejus metus. Skiepijimas sergamumą nuo gimdos kaklelio vėžio sumažintų 5 kartus, o mirštamumą daugiau nei 4 kartus.Nors vakcinos veiksmingumas nebekelia tiek daug abejonių, nereikia pamiršti, kad vakcina negydo ir nepašalina ligos simptomų, o padeda apsisaugoti. Vyrai irgi gali būti užsikrėtę ŽPV ir perduoti ŽPV savo partnerėms.

    Lietuvoje nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio visos 11 metų mergaitės nemokamai skiepijamos nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV), vakcinacijos schemą sudaro 2 vakcinos dozės, tarp kurių turi būti ne trumpesnė kaip 6 mėn. pertrauka.  Tėvams, norintiems paskiepyti savo dukras, kreiptis kreiptis į savo šeimos gydytoją.

    ŽPV infekcijos plitimui bei progresavimui organizme itin svarbi teisinga lytinė elgsena, kas trejus metus atliekamas citologinis tepinėlis moterims, bei skiepai nuo ŽPV infekcijos. Taip, pat visi šie veiksniai padeda užtikrinti gimdos kaklelio vėžio prevenciją.

     

    Informaciją parengė Šeškinės poliklinikos visuomenės sveikatos specialistė Ilona Prašmuntienė pagal:

    Literatūros sąrašas:

    1. Gudlevičienė Ž, Didžiapetrienė J, Sužiedėlis K, Lapkauskaitė L. Žmogaus papilomos viruso, jo tipų ir variantų tyrimai. Medicina 2005; 41(11):910-5.
    2. Gudlevičienė Ž. Vėžio vakcinos – nauja vėžio imunoterapijos sritis. Onkologija žurnalo Internistas priedas. 2009;5: 17-19.
    3. Kliučinskas M. Žmogaus papilomos viruso paplitimą bei išlikimą įtakojantys veiksniai ir sąsaja su gimdos kaklelio intraepiteliniais pakitimais. Daktaro disertacija. 2003, 39-45.
    4. Kurtinaitienė R, Drąsutienė G, Labanauskaitė I, Akelytė A, Drąsutytė L. Vilniaus miesto moterų žinios apie gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnius ir patikros programa. Medicinos teorija ir praktika 2008; 4: 325–330.
    5. Nadišauskienė R, Vaitkienė D, Kliučinskas M. Žmogaus papilomos virusinės infekcijos paplitimas, rizikos veiksniai ir prevencijos galimybės. Lietuvos akušerija ir ginekologija 2007; (10)1: 17-23.
    6. Padaiga Ž, Kurtinaitis J, Vanagas G, Logminienė Ž. Vakcinos Cervarix ekonominio veiksmingumo analizė gimdos kaklelio vėžio profilaktikai Lietuvoje. 2009;15-23.
    7. Vaitkienė D, Nadišauskienė R, Diržauskas V, Rudaitis V, Kliučinskas M. Skiepijimo prieš žmogaus papilomos virusą (ŽPV) metodika. Lietuvos akušerija ir ginekologija 2009;12(2): 164-165
    8. Arbyn M, Raifu AO, Autier A, Ferlay J. Burden of cervical cancer in Europe: estimatos for 2004. 2007;1-18.
    9. Basemen J.G., Koutsky L.A. The epidemiology of human papillomavirus infection. J Clin Virol, 2005, S16-S24.
    10. Beaudenon S and Huibregtse J. HPV E6, E6AP and cervical cancer. BMC Biochem. 2008; 9(Suppl 1): S4.
    11. Vaitkienė D. Cervical cancer screening in Lithuania. Entre Nous 2007; 64:19-21.
    12. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informaciniai pranešimai. Prieiga per internetą: http://www.ulac.lt/ligos/%C5%BD/zmogaus-papilomos-viruso-zpv-infekcija

    Ar ši informacija Jums buvo naudinga?

     
  •   

    ,,VAKCINA NUO ŽPV: APSAUGOKITE SAVO DUKRĄ NUO GIMDOS KAKLELIO VĖŽIO“

    Virusui yra imlūs visi žmonės. Žmogaus papilomos virusą (toliau – ŽPV) atrado vokiečių virusologas Haroldas Zur Hausenas, kuriam 2008 m. už šiuos atradimus buvo suteikta Nobelio premija.

    ŽPV priklauso vienai labiausiai paplitusių virusų šeimų. ŽPV virusas gyvena ir dauginasi žmogaus odoje ir gleivinėse. Šis virusas turi labai ilgą latentinį periodą (10-40 metų) nuo pradinės infekcijos iki vėžio išsivystymo. ŽPV infekcija labai paplitusi ir beveik kiekvienas ja užsikrės kažkuriuo gyvenimo momentu. Nors dauguma infekcijos atvejų praeina savaime, kai kurių ŽPV tipų persistavimas gali sukelti vėžį. ŽPV plinta kontaktiniu būdu per odos ir gleivinių mikrotraumas, lytiniu būdu, gimdymo metu. ŽPV gali plisti per homoseksualius, heteroseksualius, analinius, oralinius santykius, jeigu vienas iš partnerių yra jau užsikrėtęs. Infekuotumas didėja didėjant lytinių partnerių skaičiui. ŽPV gali plisti per kraują: narkomanų tarpe, dalijantis užkrėstais švirkštais ir adatomis, perpilant kraują. ŽPV negalima užsikrėsti per kasdienius kontaktus, sveikinantis, maudantis baseine, naudojantis tualetu, per indus.

    Lietuvoje kasmet  apie 1000 moterų suserga gimdos kaklelio vėžiu. Dažniausiai serga jaunos darbingos moterys 30-50 metų amžiaus.Vadovaujantis Lietuvos vėžio registru, kasmet nuo gimdos kaklelio vėžio miršta apie 250 moterų. Vedančios PSO organizacijos rekomenduoja ŽPV vakcinaciją, kaip vieną iš efektyviausių prevencijos priemonių.

    Pasaulyje yra sukurtos dvi vakcinos prieš ŽPV virusą, tai  Cervarix ir Silgard,  kurios apsaugo nuo pačių agresyviausių 16 ir 18 ŽPV tipų, kurie 80 proc. atvejų sukelia gimdos kaklelio vėžį. Šiuo metu yra  nauja Gardasil  9-valentė ŽPV vakcina (6,11,16,18,31,33,45,52,58 viruso tipai).  Apskaičiuota, kad vakcinuojant nuo ŽPV viruso mergaites nuo 9 metų ir kas 3 metus atliekant PAP testą, sergamumas gimdos kaklelio vėžiu sumažėtų 94 proc. Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. nemokamai skiepijamos vienuolikos metų mergaitės (tos, kurioms 2016 m. rugsėjo 1 dieną yra 11 metų arba 11 metų sukaks vėliau) nuo žmogaus papilomos viruso, pagal sveikatos apsaugos ministro 2015 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. V-757 patvirtintą vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Dėl individualios informacijos apie vakcinaciją rekomenduojama kreiptis į savo šeimos ar vaikų ligų gydytoją.

    Pagal PSO rekomendacijas parengė Vaikų skyriaus vyr. slaugytoja Ramutė Tolvaišienė

    Ar ši informacija Jums buvo naudinga?