Diagnostiniai tyrimai

Šeškinės poliklinikoje atliekami įvairūs instrumentiniai, radiologiniai ir funkcinės diagnostikos tyrimai. Jie yra saugūs, leidžia išsamiai ir greitai ištirti kiekvieną pacientą, nustatyti ligą ir pasiūlyti tinkamą gydymą.


Rentgeno diagnostiniai tyrimai
  • rentgenografijos (krūtinės ląstos, kaulų ir sąnarių, urogenitalinės sistemos, pilvo organų);
  • rentgenoskopijos (stemplės, skrandžio, storojo žarnyno (irigoskopija), žarnyno (pasažas));
  • mamografijos. Diagnostika atliekama naudojant rentgeno spindulius ir rentgeno nuotraukoje išgaunant detalų krūties vaizdą. Tyrimas leidžia aptikti krūties pakitimų: cistų, riebalų sankaupų ir kalcinatų, navikų;
  • dantų rentgenogramos. Tyrimas reikalingas gydytojams odontologams, kai kilusių dantų skausmo problemų negalima įžvelgti plika akimi.

Diagnostika atliekama modernia skaitmenine, skaitmenizuota ir analogine rentgeno įranga. Rentgenografinių tyrimų vaizdus vertina patyrę gydytojai radiologai. Rentgenoskopinių tyrimų metu gydytojas radiologas mato tiriamus organus specialiame monitoriuje, atliekamos jų rentgenogramos. Visus šiuos vaizdus įvertinęs gydytojas radiologas pateikia galutinę išvadą. Gauti rentgeno vaizdai saugomi PACS sistemoje – prireikus jie atvaizduojami elektroninėse laikmenose ar spausdinami rentgeno plėvelėje. 

Tyrimai daromi įvairaus amžiaus pacientams.

SVARBU:

Pacientai, atvykstantys rentgeno tyrimui, privalo turėti šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto siuntimą. Kaip pasiruošti tyrimui, Jus informuos siunčiantis gydytojas. Jei esate moteris ir įtariate, kad galite būti ar esate nėščia, prieš atliekant tyrimą būtinai informuokite gydytoją radiologą.

Krūtinės ląstos rentgenologinis tyrimas – tai greitas, neskausmingas ir informatyvus tyrimas, kurio metu vertinama krūtinės ląstoje esančių organų būklė bei jų pokyčiai: nustatomos bronchų ir plaučių ligos, širdies ir aortos, diafragmos pakitimai.

SVARBU:

Pagal šiuo metu galiojančią neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarką asmenims, kontaktuojantiems su sergančiais atvira tuberkulioze, ŽIV nešiotojais bei sergančiais AIDS, taip pat pagal vyriausybės nutarimą asmenims, dirbantiems rizikingose srityse, krūtinės ląstos rentgenologinį tyrimą rekomenduojama atlikti vieną kartą per metus.

Stuburo rentgenologinis tyrimas – tai greitas, paprastas ir neskausmingas tyrimas, atliekamas keliomis projekcijomis. Tyrimo metu nustatomi stuburo slankstelių kontūrai, vertinamas slankstelių dydis, tarpslanksteliniai tarpai, diagnozuojami trauminiai pažeidimai, iškrypimo laipsnis ir kita patologija.

Sąnarių rentgenologinis tyrimas – tai paprastas ir informatyvus sąnario ir greta jo esančių kaulų rentgenologinis tyrimas. Jo metu galima nustatyti sąnarinio tarpo ir sąnarinio paviršiaus, kaulo tankio pakitimus, trauminius pažeidimus, kaulines išaugas, artrozę, artritą ir kt. Tyrimas reikšmingas diferencijuojant reumatines ir ortopedines ligas.

Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa poliklinikoje atliekama nemokamai kartą per 2 metus. Darome mamografijos tyrimą ir jo įvertinimą:

  • moterims nuo 50 iki 69 metų,
  • draustoms privalomuoju sveikatos draudimu,
  • turinčioms šeimos gydytojo ar akušerio ginekologo siuntimą (forma Nr. 027/a).

Kodėl šis tyrimas svarbus:

  • krūties vėžys yra viena dažniausių moterų onkologinių ligų,
  • Lietuvoje kasmet diagnozuojama 1300 naujų krūties vėžio atvejų,
  • daugiau kaip 95 proc. moterų, sergančių pirmosios stadijos krūties vėžiu, visiškai išgydomos.

SVARBU:

Mamografija yra rentgenologinis tyrimas, todėl neatliekamas nėštumo laikotarpiu. Taip pat šis tyrimas netinka labai jaunoms moterims, kurių krūtų liaukinis audinys tankus, blogai praleidžia rentgeno spindulius. Dėl tos pačios priežasties mamografiją geriausia atlikti pirmą savaitę po menstruacijų.

Prieš mamografijos tyrimą rekomenduojama nesinaudoti dezodoruojančiomis priemonėmis (talku, tepamais, purškiamais dezodorantais), nes tai matoma mamogramose ir gali imituoti vėžiui būdingus pakitimus – mikrokalcinatus.

Jei esate draustas PSDF lėšomis ir turite gydytojo siuntimą, rentgeno tyrimai atliekami nemokamai (kompensuoja teritorinės ligonių kasos). Nedraustiems pacientams tyrimas mokamas.

Mokamų paslaugų kainynas

Kai pacientas kreipiasi dėl krūtinės ląstos rentgenologinio tyrimo profilaktiškai dėl darbo, tyrimas yra mokamas.

Echoskopiniai tyrimai

Echoskopija yra saugus ir neskausmingas tyrimas, kai ultragarso bangomis atkuriamas organo vidaus vaizdas. Ultragarso vaizdas gaunamas realiu laiku, todėl matomos judančios struktūros, kraujo tėkmė. 

Ultragarso bangos nėra jonizuojanti radiacija, todėl pacientas nėra apšvitinamas. Tyrimas saugus ir nėščiosioms.

Kaip pasiruošti echoskopiniam tyrimui

  • Suaugusiesiems prieš pilvo organų echoskopinį tyrimą rekomenduojama nevalgyti ir negerti ne mažiau kaip 6 val., tačiau būtina išgerti visus paskirtus vaistus su nedideliu vandens kiekiu. Vaikams rekomenduojama nevalgyti bent 3 valandas iki tyrimo.
  • Prieš inkstų ir šlapimo pūslės tyrimą rekomenduojama išgerti negazuoto vandens tiek, kad norėtųsi šlapintis, ir atvykti tyrimui pripildyta šlapimo pūsle. Prieš tyrimą nesišlapinti, valgyti galima.
  • Atliekant pilvo organų, inkstų ir šlapimo pūslės tyrimą kartu, reikia išgerti apie 1–1,5 l vandens, paskutinį gurkšnį išgerti 2 val. iki tyrimo ir 6 val. iki tyrimo nevalgyti. Vaikams rekomenduojama išgerti bent 0,5 l negazuoto vandens 1–2 val. prieš tyrimą. Taip pasiruošus skrandis bus tuščias, o šlapimo pūslė visiškai paruošta įvertinimui.
  • Sąnarių ir raumenų, kaklo kraujagyslių, skydliaukės, limfmazgių, odos darinių echoskopiniam tyrimui specialaus pasiruošimo nereikia.

Inkstų ir šlapimo pūslės echoskopinis tyrimas 

Inkstų ir šlapimo pūslės tyrimo tikslas – nustatyti inkstų ir šlapimo pūslės dydį, padėtį, su jais susijusių struktūrų (šlapimtakių) formą, jų pakitimus.

Tyrimui reikia iš anksto pasiruošti. Tyrimas atliekamas pacientui gulint ant nugaros. Pacientas gali būti prašomas pasiversti ant šono. Tyrimas neskausmingas.

Būtina sąlyga šiam tyrimui – pilna šlapimo pūslė (tinkamas pasirengimas leidžia tiksliai įvertinti šlapimo pūslės pakitimus).

Krūtų echoskopinis tyrimas 

Krūtų ultragarsinio tyrimo tikslas – nustatyti krūties audinio pakitimus, rastus čiuopiant (sukietėjimai, spenelio spalvos ir struktūros pakitimai), ar patikslinti mamogramose ar magnetinio rezonanso vaizduose rastus pakitimus. Tyrimo metu nustatomi standūs (riebalinio audinio sustandėjimai ar vėžiniai pakitimai), skysčio pripildyti dariniai (cistos), papildomai įvertinami ir pažastų limfmazgiai. Tiriamos moterų, vyrų, paauglių krūtys.

Krūtų tyrimas atliekamas pacientui gulint ant nugaros ir pakėlus rankas virš galvos. Esant reikalui, pacientas guldomas ant šono.

Specialaus pasiruošimo krūtų tyrimui nereikia. Paprastai tyrimas yra neskausmingas, tačiau, jei krūtys jautrios, galite jausti spaudimą ar kitokį diskomfortą.

SVARBU:

Moterims iki 30 metų pakanka atlikti tik ultragarsinį tyrimą, jo metu radus darinių sprendžiama, ar jiems įvertinti reikalinga biopsija. Daugumai moterų per 30 metų ir vyresnėms ultragarsinis tyrimas naudojamas kartu su mamografija.

Tačiau krūtų ultragarsinis tyrimas, būdamas vienas prieinamiausių, pigiausių, neskausmingų krūtų vaizdinimo tyrimų, nepakeičia mamografinio tyrimo ir klinikinio ištyrimo. Dauguma vėžio formų nėra matomos ultragarsu. Kai kuriomis ankstyvo vėžio stadijomis mamografijose matomi kalcinatai nematomi ultragarsu. Ir atvirkščiai: kai kurie pakitimai geriau matomi utragarsu. Magnetinio rezonanso tyrimu randamus pakitimus krūtyse ne visada parodo ultragarsas. Todėl suradus krūtyje darinį pasirenkamas tolesnis jo tyrimo būdas: aspiracinė biopsija, mamografinis tyrimas, magnetinio rezonanso tyrimas ar stebėjimas, atliekant pakartotines echoskopijas.

Pilvo organų echoskopinis tyrimas

Tiriamos kepenys, tulžies pūslė ir latakai, kasa, blužnis, pilvo aorta, inkstai ir šlapimo pūslė ir kiti pilve esantys organai. Tyrimo metu nustatoma organų padėtis, dydis, jų struktūra ir esami pakitimai.

Tyrimui reikia iš anksto pasiruošti. Tyrimas atliekamas pacientui gulint ant nugaros. Pacientas gali būti prašomas pasiversti ant šono ar pilvo. Tyrimas neskausmingas.

Sąnarių echoskopija – paprastas ir informatyvus tyrimas, kai ultragarso bangomis tiriamos sąnario struktūros, raumenys, aplinkiniai audiniai ir jų patologiniai pakitimai.

Tiriami peties, alkūnės, riešo, plaštakos, kelio, čiurnos ir pėdos sąnariai, viso kūno raumenys. Tiriamos ne tik minkštosios sąnario dalys – sausgyslės, raiščiai, tepaliniai maišeliai, vertinama ir kremzlė bei kaulo kontūras. Echoskopinis tyrimas leidžia įvertinti skysčio susikaupimą sąnaryje, sausgyslių ir raiščių plyšimus, tepalinių maišelių uždegimą, potrauminius pakitimus. Tiriant raumenis vertinamas raumens skaidulų vientisumas ir jų plyšimas, skysčio susikaupimas.

Sąnarių echoskopija gali būti atliekama kaip pirminis tyrimas, diagnozei patikslinti po rentgenologinio ištyrimo arba vietoj jo, kai moteris laukiasi arba kai negalima atlikti magnetinio rezonanso tyrimo dėl metalinių implantų.

Tyrimą gali atlikti įvairaus amžiaus pacientai, specialaus pasiruošimo nereikia.

Skydliaukės ir kaklo limfmazgių echoskopija – patogus, paprastas, neinvazyvus ir informatyvus skydliaukės ir kaklo limfmazgių ultragarsinis tyrimas, padedantis nustatyti skydliaukės dydį, jos struktūrą, audinio pakitimus, mazgus, kaklo limfmazgių dydį ir pakitimus.

Šis tyrimas gali būti atliekamas gydytojo endokrinologo ar gydytojo vaikų endokrinologo konsultacijos dieną, jam pasiruošti nereikia.

Širdies echoskopija – tai pagrindinis širdies ultragarsinis tyrimas, leidžiantis įvertinti funkcinius ir anatominius širdies pokyčius, širdies raumens (sienelių) storį, judėjimo sutrikimus ir širdies vožtuvų būklę, lokalius miokardo pažeidimus, įgimtas ir įgytas širdies ydas, nustatyti širdies pajėgumą susitraukti (išmetimo frakcija).

Tyrimui pasiruošti nereikia, tačiau patariama dėvėti laisvus dviejų dalių drabužius. Per tyrimą gali tekti nusivilkti dalį rūbų ir nusiimti papuošalų.

Kaklo kraujagyslių (miego arterijų) dvigubas skenavimas tai kaklo kraujagyslių ultragarsinis tyrimas, leidžiantis įvertinti kraujagyslių struktūrinius, anatominius pakitimus bei kraujotaką.

Atvykstant tyrimui, pageidautina būti be kaklo papuošalų. Specialaus pasirengimo nereikia.

Jei esate draustas PSDF lėšomis ir turite gydytojo siuntimą, echoskopiniai tyrimai yra atliekami nemokamai (kompensuoja teritorinės ligonių kasos). Nedraustiems pacientams, neturintiesiems siuntimo tyrimas yra mokamas.

Mokamų paslaugų kainynas

Endoskopiniai tyrimai

Endoskopija – tai vidaus organų apžiūra iš vidaus, naudojant šiam tyrimui pritaikytus prietaisus – endoskopus. Tyrimo metu apžiūrima ir įvertinama organo, jo gleivinės būklė.

Ezofagogastroduodenoskopija – tai vienas iš svarbiausių viršutinės virškinimo trakto dalies stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinės endoskopinis ištyrimas, kuris gali padėti nustatyti negalavimo priežastį, kuo anksčiau atpažinti viršutinės virškinimo trakto dalies patologinius pakitimus (pvz., gleivinės uždegimą, opas, išsiplėtusias kraujagysles, kraujavimo šaltinius, polipus ar auglius) ir parinkti veiksmingą ligos gydymo metodą.

Per burną į stemplę, skrandį ir dvylikapirštę žarną įkišamas lankstus plonas optinis instrumentas (endoskopas). Pripūtus oro, galima gerai matyti šių virškinimo organų patologinius pakitimus.

Prieš procedūrą ryklė papurškiama vietiniu anestetiku, pacientas paguldomas ant šono ir įkišant endoskopą prašoma ryti tarsi didelį kąsnį maisto, procedūra užtrunka apie 10–15 min.

Jeigu reikia, atliekant endoskopinį tyrimą, galima specialiomis biopsinėmis žnyplutėmis paimti mažus pakitusios gleivinės gabalėlius detalesniam histologiniam ištyrimui (biopsijai), vaistais ar elektrokoaguliacinėmis priemonėmis sustabdyti vykstantį kraujavimą, pašalinti kai kuriuos gerybinius auglius ir kt. Šios procedūros yra neskausmingos. Tyrimų metu gali būti nustatomos Helicobacter pylori bakterijos skrandyje.

SVARBU:

Tyrimui reikia pasiruošti – tyrimo dieną negalima valgyti ir gerti skysčių.

Atliekama procedūra gali būti nemaloni, tačiau neskausminga. 

Jei esate draustas PSDF lėšomis ir turite gydytojo siuntimą, endoskopiniai tyrimai yra atliekami nemokamai (kompensuoja teritorinės ligonių kasos). Nedraustiems pacientams, neturintiesiems siuntimo tyrimas yra mokamas.  

Mokamų paslaugų kainynas

Funkcinės diagnostikos tyrimai

Ramybės elektrokardiograma – tai greitas, paprastas ir informatyvus tyrimas, kuris realiu laiku parodo elektrinę širdies veiklą, padeda diagnozuoti širdies ritmo ir laidumo sutrikimus, nepakankamą širdies raumens aprūpinimą deguonimi ir kraujotakos sutrikimus širdies sienelėje, gresiantį ar įvykusį miokardo infarktą, širdies raumens sustorėjimą ir kt.

EKG yra neskausmingas tyrimas ir užtrunka apie 5 minutes. Tyrimo metu keletas specialių nedidelių kontaktų prilipinama prie krūtinės, riešo, kulkšnies. Kontaktai sujungiami su EKG registruojančio prietaiso laidais. Ant popieriaus užregistruojama keletas širdies dūžių.

Elektrokardiogramą rekomenduojama atlikti visiems suaugusiems asmenims kartą per metus.

Veloergometrijos tyrimas – tai organizmo fizinio pajėgumo dozuotu fiziniu krūviu įvertinimo tyrimas, krūvio elektrokardiograma (EKG), kuris atliekamas sėdint vertikaliai ir nurodytu tempu minant medicininio kompiuterizuoto dviračio pedalus.

Pacientui skiriamas krūvis pagal jo amžių, ūgį, svorį ir vadovaujantis standartizuotu krūvio protokolu bei atsižvelgiant į tyrimo tikslus. Atlikdamas tyrimą gydytojas stebi bendrą tiriamojo būklę, paciento patiriamą dozuotą standartizuotą krūvį (t. y. greitį ir tempą), širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujo spaudimą, elektrokardiogramos pokyčius ekrane.

EKG registruojama prieš krūvį, krūvio metu kas minutę ir baigus minti pedalus, kol vėl pradedami fiksuoti pradiniai elektrokardiogramos duomenys. Gydytojas paruošia ataskaitą, išvadas ir rekomendacijas.

Tyrimo rezultatai leidžia įvertinti bendrą tiriamojo būklę ir fizinį pajėgumą, patikslinti ligos diagnozę – nustatyti širdies ritmo ir laidumo sutrikimus, širdies raumens būklę, koronarinę širdies ligą ir jos rizikos laipsnį, širdies kraujotakos nepakankamumo požymius, arterinio kraujospūdžio pokytį krūvio metu, hipertenzijos laipsnį, įvertinti skirtojo gydymo veiksmingumą, jį koreguoti, taip pat numatyti reabilitaciją.

SVARBU:

Veloergometrijos tyrimui reikia pasiruošti: 

  • 2 val. iki tyrimo negalima valgyti ir rūkyti, gerti daug skysčių, kavos, stiprios arbatos; 
  • būtina patreniruoti kojas, tyrimui atvykti su patogia apranga ir avalyne; 
  • būtina išgerti kasdienius arterinį spaudimą reguliuojančius vaistus; 
  • perspėti gydytoją apie kitas ligas, kuriomis sergate, ir vartojamus vaistus, nes atliekant tyrimą kai kurių vaistų vartoti negalima. 

Jei esate draustas PSDF lėšomis ir turite gydytojo siuntimą, funkcinės diagnostikos tyrimai yra atliekami nemokamai (kompensuoja teritorinės ligonių kasos). Nedraustiems pacientams, neturintiesiems siuntimo tyrimas yra mokamas.  

Mokamų paslaugų kainynas