Prevencinės programos

PREVENCINĖS PROGRAMOS

Rūpinimasis sveikata yra visuomenės kultūros požymis, tačiau labai svarbu, kad žmonės tai darytų ir patys. Juk laiku pastebėta gali būti išgydoma net pati sunkiausia liga.

Šeškinės poliklinikos pacientai kartą per metus gali kreiptis į savo šeimos gydytoją ir sveikatą pasitikrinti profilaktiškai, taip pat dalyvauti ir valstybės finansuojamose prevencinėse diagnostikos programose.

Prevenciniai sveikatos tikrinimai skirti nustatyti, ar pacientas sveikas, arba kuo anksčiau dignozuoti ligą ir turėti didesnę tikimybę ją išgydyti.

Poliklinikoje yra vykdomos šios iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų kompensuojamos prevencinės programos:

Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programa
 
Gimdos kaklelio vėžys – klastinga liga, o Lietuvoje tai antra pagal dažnumą onkologinė liga tarp moterų. Kasmet mūsų šalyje gimdos kaklelio vėžys diagnozuojamas apie 500 moterų. Praktika rodo, kad kuo anksčiau aptinkami navikiniai pakitimai, tuo didesnė tikimybė ligą išgydyti. Net 80 proc. ja susirgusių moterų gali pasveikti, jeigu liga nustatoma anksti ir laiku pradedamas gydymas.
 
Prevencinė programa skirta 25–59 metų (imtinai) moterims. 
 
Kartą per 3 metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Gavus jo rezultatus gali būti daroma biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę. 
 
Dėl dalyvavimo programoje reikia kreiptis į gydytoją akušerį ginekologą, akušerį arba registruotis internetu: e.poliklinika.lt (REGISTRACIJA / PAS AKUŠERĮ GINEKOLOGĄ / CITOLOGINIS TYRIMAS).
 
 
Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa
 
Krūties vėžys vis dar išlieka viena dažniausių ir pavojingiausių Lietuvos moterų onkologinių ligų. Laiku pastebėjus ligą, galima ją suvaldyti: daugiau nei 95 proc. moterų, sergančių pirmosios stadijos vėžiu, yra visiškai išgydomos. Įvairių pasaulio, ne tik Europos, šalių duomenimis, įdiegus prvencinę patikros programą, per 5 metus mirtingumas nuo krūties vėžio sumažėjo 30 proc.
 
Prevencinė programa skirta 50–69 metų (imtinai) moterims. 
 
Kartą per 2 metus atliekamas mamografinis tyrimas.
 
Dėl dalyvavimo programoje reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją arba gydytoją ginekologą.
 
 
Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa
 
Priešinės liaukos vėžys – dažniausia Lietuvos vyrų onkologinė liga. Profilaktiškai tikrintis labai svarbu, nes dauguma vyrų ilgai nejaučia jokių simptomų.
Prevencinė programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai) ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu.

Dalyvaujant programoje atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis su urologu, o šis prireikus atlieka tam tikrą tyrimą – priešinės liaukos biopsiją.

Dėl dalyvavimo programoje reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
 
 
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa
 
Storosios žarnos vėžys – itin dažna vėžio forma. Pastaruoju metu Lietuvoje kasmet aptinkama per 1300 naujų šios ligos atvejų, dažniausiai ja serga 60–75 metų žmonės. Paprastai pacientai ilgai nejunta jokių ligos simptomų.
Prevencinė programa skirta 50–74 metų (imtinai) asmenims.
 
Kartą per 2 metus pacientui atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei testo atsakymas neigiamas – pacientas sveikas, jei atsakymas teigiamas – šeimos gydytojas išduoda siuntimą vizitui pas gydytoją specialistą. Kolonoskopija ir, prireikus, biopsija yra būdai objektyviai patvirtinti storosios žarnos vėžio diagnozę.
 
 
Dėl dalyvavimo programoje reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
 
 
Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programa
 
Širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje siejamos su netinkama žmonių gyvensena: nesveika mityba, sumažėjusiu fiziniu aktyvumu, rūkymu, antsvoriu bei negydomu padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu ar cukriniu diabetu. Patirtis rodo, kad daugelio širdies ir kraujagyslių ligų galima išvengti, jei imamasi keisti gyvenimo būdą, ir taip pailginti žmonių gyvenimo trukmę.
 
Prevencinė programa skirta 40–54 metų (imtinai) vyrams ir 50–64 metų (imtinai) moterims.
 
Kartą per metus šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą. Jei gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė didelė, pacientas siunčiamas pas gydytojus specialistus išsamiau ištirti, o prireikus – skiriamas gydymas. Svarbu žinoti, kad vieną kartą per metus nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei.
 
Dėl dalyvavimo programoje reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
 
 
Vaikų nuolatinių krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis skatinamoji paslauga
 
Lietuvoje net 94 proc. šešiamečių vaikų dantų jau pažeisti ėduonies. Dar blogesni vyresnių vaikų dantys. Ėduonis yra pažeidęs nuo 69 iki 98 proc. dvylikamečių ir nuo 84 iki 100 proc. penkiolikmečių dantų. O statistikos duomenys rodo, kad vaikams laiku padengus dantis silantais, net ir praėjus 8 metams, ėduonies atsiradimo galimybė sumažėja 80–90 proc. 
Paslauga skirta vaikams, kuriems išdygsta nuolatiniai dantys.
 
Dantų dengimą silantais atlieka gydytojai odontologai arba burnos higienistai. Padengtų silantais dantų kontrolė daroma po 3 mėnesių, vėliau – kiekvieno profilaktinio tikrinimosi metu. Jei silantas iškrenta, krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis procedūra kartojama. 
 
Dėl paslaugos reikia kreiptis į gydytoją odontologą.
 
Už dalyvavimą visose minėtose programose nereikia mokėti, jei asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu. Nedraustiesiems pacientams arba nepriklausantiems nustatytai amžiaus grupei prevencinių programų paslaugos gali būti suteiktos, bet už jas reikės susimokėti. 
Tačiau net jei pacientas ir patenka į valstybės finansuojamos prevencinės programos dalyvių amžiaus grupę, jo dalyvavimas programoje gali būti apribotas dėl jau pasireiškusių ligos simptomų, tam tikrų ligų ar kontraindikacijų, kai jau reikia taikyti ne prevencines priemones, o gydyti. 
 
Jei kyla klausimų dėl dalyvavimo programoje, visada galima pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju.