Prevencinės programos

PREVENCINĖS PROGRAMOS: KAM SKIRTOS IR KAIP JOMIS PASINAUDOTI

Rūpinimasis sveikata yra visuomenės kultūros požymis, tačiau labai svarbu, kad žmonės tai darytų ir patys. Juk laiku pastebėta gali būti išgydoma net pati sunkiausia liga.

Šeškinės poliklinikos pacientai gali kreiptis į savo šeimos gydytoją ir sveikatą pasitikrinti profilaktiškai, taip pat dalyvauti ir valstybės finansuojamose prevencinėse diagnostikos programose.

Prevenciniai sveikatos tikrinimai skirti nustatyti, ar pacientas sveikas, arba kuo anksčiau diagnozuoti ligą ir turėti didesnę tikimybę ją išgydyti. Tačiau ir patys žmonės, propaguodami sveiką gyvenseną, gali reikšmingai pagerinti savo sveikatą. Patikimos informacijos, kokiais gyvenimo būdo principais derėtų vadovautis siekiant kuo ilgiau išlikti sveikiems, pateikiama Europos kovos su vėžiu kodekse.

Europos kovos su vėžiu kodeksas – tai Europos Komisijos iniciatyva rengiama informacija žmonėms apie priemones, kurių jie turėtų imtis siekdami sumažinti savo ir šeimos narių riziką susirgti vėžiu. Dabartinį – 4-jį – Kodekso leidimą sudaro 12 rekomendacijų, kuriomis dauguma žmonių gali vadovautis neturėdami specialaus pasirengimo. Kuo žmonės labiau atsižvelgs į jas, tuo labiau sumažins savo riziką susirgti vėžiu. Apskaičiuota, kad Europoje beveik pusės mirčių nuo vėžio būtų išvengiama, jei kiekvienas gyventojas gyventų pagal šiuos siūlymus.

EUROPOS KOVOS SU VĖŽIU KODEKSAS

Poliklinikoje yra vykdomos šios iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų kompensuojamos prevencinės programos:


GIMDOS KAKLELIO VĖŽIO PREVENCIJOS PROGRAMA

Gimdos kaklelio vėžys – klastinga liga, o Lietuvoje tai antra pagal dažnumą onkologinė liga tarp moterų. Kasmet mūsų šalyje gimdos kaklelio vėžys diagnozuojamas apie 500 moterų. Praktika rodo, kad kuo anksčiau aptinkami navikiniai pakitimai, tuo didesnė tikimybė ligą išgydyti. Net 80 proc. ja susirgusių moterų gali pasveikti, jeigu liga nustatoma anksti ir laiku pradedamas gydymas.

Pagal šią prevencinę programą pasitikrinti gali moterys nuo 25 iki 59 metų (imtinai).

Moterys nuo 25 iki 34 metų (imtinai) prevenciškai gali būti tikrinamos kartą per trejus metus. Tyrimo metu paimamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis.

Moterys nuo 35 iki 59 metų (imtinai) pagal programą tikrintis gali kartą per penkerius metus. Joms atliekamas skystosios terpės aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas.

Gavus tyrimų rezultatus gali būti daroma biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.

Dėl dalyvavimo programoje reikia kreiptis į gydytoją akušerį ginekologą, akušerį arba registruotis internetu: e.poliklinika.lt (REGISTRACIJA / AKUŠERIAI GINEKOLOGAI / AKUŠERIAI).

KRŪTIES VĖŽIO PREVENCIJOS PROGRAMA

Krūties vėžys vis dar išlieka viena dažniausių ir pavojingiausių Lietuvos moterų onkologinių ligų. Laiku pastebėjus ligą, galima ją suvaldyti: daugiau nei 95 proc. moterų, sergančių pirmosios stadijos vėžiu, yra visiškai išgydomos. Įvairių pasaulio, ne tik Europos, šalių duomenimis, įdiegus prevencinę patikros programą, per 5 metus mirtingumas nuo krūties vėžio sumažėjo 30 proc.

Prevencinė programa skirta 50–69 metų (imtinai) moterims.

Kartą per 2 metus atliekamas mamografijos tyrimas.

Dėl dalyvavimo programoje reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją arba gydytoją ginekologą.

DAUGIAU INFORMACIJOS APIE TYRIMĄ

PRIEŠINĖS LIAUKOS VĖŽIO PREVENCIJOS PROGRAMA

Priešinės liaukos vėžys – dažniausia Lietuvos vyrų onkologinė liga. Profilaktiškai tikrintis labai svarbu, nes dauguma vyrų ilgai nejaučia jokių simptomų.

Prevencinė programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai) ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu.

Dalyvaujant programoje atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis su urologu, o šis prireikus atlieka tam tikrą tyrimą – priešinės liaukos biopsiją.

Dėl dalyvavimo programoje reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.

STOROSIOS ŽARNOS VĖŽIO PREVENCIJOS PROGRAMA

Storosios žarnos vėžys – itin dažna vėžio forma. Pastaruoju metu Lietuvoje kasmet aptinkama per 1300 naujų šios ligos atvejų, dažniausiai ja serga 60–75 metų žmonės. Paprastai pacientai ilgai nejunta jokių ligos simptomų.

Prevencinė programa skirta 50–74 metų (imtinai) asmenims.

Kartą per 2 metus pacientui atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei testo atsakymas neigiamas – pacientas sveikas, jei atsakymas teigiamas – šeimos gydytojas išduoda siuntimą vizitui pas gydytoją specialistą. Kolonoskopija ir, prireikus, biopsija yra būdai objektyviai patvirtinti storosios žarnos vėžio diagnozę.

KAIP PASIRUOŠTI TESTUI

KAIP PASIRUOŠTI KOLONOSKOPIJAI

Dėl dalyvavimo programoje reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.

ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ PREVENCIJOS PROGRAMA

Širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje siejamos su netinkama žmonių gyvensena: nesveika mityba, sumažėjusiu fiziniu aktyvumu, rūkymu, antsvoriu bei negydomu padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu ar cukriniu diabetu. Patirtis rodo, kad daugelio širdies ir kraujagyslių ligų galima išvengti, jei imamasi keisti gyvenimo būdą, ir taip pailginti žmonių gyvenimo trukmę.

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa skirta 40–60 metų vyrams ir moterims.

Šeimos gydytojas paskiria pagal programą numatytus tyrimus ir pagal jų rezultatus įvertina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

Nuo nustatytos rizikos priklauso paciento dalyvavimo programoje periodiškumas:

  • jei nustatoma maža ar vidutinė rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, žmogus dalyvauti programoje kitą kartą kviečiamas po 4 metų;
  • jei nustatyta didelė rizika susirgti šiomis ligomis, dalyvauti kviečiama po 2 metų;
  • jei rizika labai didelė – pasitikrinti pagal programą žmogus gali po 1 metų. Nustatęs labai didelę riziką sirgti, šeimos gydytojas išduoda siuntimą pas gydytoją kardiologą toliau išsamiai išsitirti dėl širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės.

Be to, šeimos gydytojui konstatavus didelę arba labai didelę riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, pacientui sudaromas pirminės prevencijos priemonių planas, kuriame nurodomi siektini paciento kūno masės indekso, arterinio kraujospūdžio ir mažo tankio lipoproteinų (cholesterolio) koncentracijos kraujo serume rodikliai, jų kontrolės būdai ir terminai bei gyvenimo būdo keitimo rekomendacijos.

Dėl dalyvavimo programoje reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.

VAIKŲ NUOLATINIŲ KRŪMINIŲ DANTŲ DENGIMO SILANTU PASLAUGA

Lietuvoje net 94 proc. šešiamečių vaikų dantų jau pažeisti ėduonies. Dar blogesni vyresnių vaikų dantys. Ėduonis yra pažeidęs nuo 69 iki 98 proc. dvylikamečių ir nuo 84 iki 100 proc. penkiolikmečių dantų. O statistikos duomenys rodo, kad vaikams laiku padengus dantis silantu, net ir praėjus 8 metams, ėduonies atsiradimo galimybė sumažėja 80–90 proc.

Paslauga skirta vaikams, kuriems išdygsta nuolatiniai dantys.

Dantų dengimą silantu atlieka burnos higienistai. Padengtų silantu dantų kontrolė daroma po 3 mėnesių, vėliau – kiekvieno profilaktinio tikrinimosi metu. Jei silantas iškrenta, krūminių dantų dengimo šiomis medžiagomis procedūra kartojama.

Dėl paslaugos reikia kreiptis į burnos higienistą.

VERTA ŽINOTI

Už dalyvavimą visose minėtose programose nereikia mokėti, jei asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu. Nedraustiesiems pacientams arba nepriklausantiems nustatytai amžiaus grupei prevencinių programų paslaugos gali būti suteiktos, bet už jas reikės susimokėti.

Tačiau net jei pacientas ir patenka į valstybės finansuojamos prevencinės programos dalyvių amžiaus grupę, jo dalyvavimas programoje gali būti apribotas dėl jau pasireiškusių ligos simptomų, tam tikrų ligų ar kontraindikacijų, kai jau reikia taikyti ne prevencines priemones, o gydyti.

Jei kyla klausimų dėl dalyvavimo programoje, visada galima pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju.

BDAR
Close
VšĮ Šeškinės poliklinika interneto svetainėje naudoja nurodytus slapukus (angl. Cookies). Slapukai naudojami siekiant užtikrinti tinkamą svetainės veikimą bei siekiant patobulinti svetainės funkcionalumus ir pagerinti naudojimąsi svetaine.