Šį rytą poliklinikoje atvertėme paskutinį pacientų mums padovanoto advento kalendoriaus lapelį. Vakarop dauguma iš mūsų susės prie Kūčių stalo, dalysis kalėdaičiu ir buvimo su artimaisiais gerumu.
Dėkojame visiems Šeškinės poliklinikos pacientams, kurie buvo su mumis visus šiuos nelengvus metus. Dėkojame tiems, kurie pasakė mums gerą žodį, kurie neleido suabejoti mūsų darbo prasme ir reikalingumu. Esame dėkingi ir tiems, kurie mus dėl ko nors teisingai pabarė, išmintingai pamokė – tik taip galime suvokti savo klaidas (neklystančių, deja, nebūna), jas ištaisyti ir eiti toliau. Patikėkite, mes dirbame jums – ir norime daryti tai gerai.
Žinoma, negalime pamiršti ir tų žmonių, kurie taip gražiai užpildė mūsų advento kalendorių. Visiems jiems siunčiame nuoširdų ačiū – jų dėka stebuklingos Kalėdos mus aplankė anksčiau.
Ir labai simboliška, kad šiandien galime pasidžiaugti dar vienu ypatingu sveikinimu. Jo Šeškinės poliklinikos bendruomenė sulaukė iš kunigo Ričardo Doveikos. Dėkojame gerbiamam kunigui ir dalijamės jo viltį bei šviesą skleidžiančiais palinkėjimais. Ir tegul mūsų visų neaplenkia kalėdiniai stebuklai.
Kalėdų Vilties kelionė Tikėjimo glėbyje į Meilę...
Mieli medikai, mieli ir brangūs poliklinikos darbuotojai,
Atėjimas. Laikas. Erdvė. Žmogus ir jo gyvenimas. Ritmas ir judesys. Tyla. Dievo tyla žmogaus veiklos triukšme. Dievo tyla pasaulio pasimetime. Dievo tyla išgąsčio ir nerimo akimirkomis. Dievo tyla šiandienos pasaulio išbandymuose. Tyla. Dievo. Jos šiemet buvo tarsi per daug. Bet kokia ji vis tik iškalbinga. Tyla, bylojanti atėjimą. Dievo. Pas žmogų. Nuo aukštai į čia. Nuo tikėjimo į regimybę. Iš anapusybės į šiandieną. Pas mus. Pas Tave. Asmeniškai. Dievo Vilties kelionė tikėjimo glėbyje į Meilę. Dievo kalba išgirstama. Taip, jos negirdėsi triukšme, nesuprasi nepaliaujamai skambančio „aš“, „man“ slogume. Pirkimo ir pardavimo šurmulyje, teisių skambesio tuštume ir puikybės aukštumose. Dievo kalba išgirstama tyloje. Atviroje širdyje. Nuolankumo nuščiuvime. Visiškame pasitikėjime. Savojo alsavimo skambesyje. Įžengus į didžiąja paslaptį – savąją širdį. Į jos buvimo tiesą. Ji įžengia į menę arba tvartą, suskamba numesto kampe skuduro šlapume. Delnuose ar išbarstytose tuštumos rieškutėse. Tikrume arba vienadieniško apgaulingo malonumo sužeistume. Bet širdyje. Širdis yra svarbiausia. Visada. Ne tik kada sunku, kai kažkas slegia, kai apima baimė ar netikrumas. Širdis visada yra. Jos plakimas – mūsų gyvenimo tiesos ritmas. Visiško nuogumo atodanga nukritusių kaukių dusliame skambėjime. Ir matomo, atidengto veido gelmėje. Atėjimas. Dievo tyla. Kalbėjimas. Širdis. Vilties kelionė iš ir į. O keliaujantis visada pasiekia tikslą. Mūsų šiandienos misija – palydėti vieniems kitus ne į blizgesio maskaradus, ne į tradicijų be turinio verpetą, ne į beprasmius santykius ir bejausmį apsikeitimą dovanomis iš reikalo ir pareigos. Mūsų pašaukimas – vienam kitą palydėti į Dievo Gimimo Naktį. Palydėti į tikrumo namų erdvę, nesvarbu, kad tai tik tvartelio tamsa. Bet ta naktis tapo šviesos srautu ilgesiui numalšinti, vilčiai atgaivinti. Meilei atsidengti. Žmogui pasilenkti, Dievui priartėti. Išganymui įvykti. Dangų atidaryti, Rojų susigrąžinti. Nemirtingumą švęsti. Kūdikį rankose laikyti, glėbyje ateitį matyti. Rytojų šiandiena apgaubti. Kalėdų visiems sulaukti. Šviesa pasipuošti. Artimui nusišypsoti. Suklupusį pakelti, nutolusį susigrąžinti, kaimynui labas pasakyti. Už artimą maldą sukalbėti. Tėvynę palaiminti. Mirusiems dangaus melsti. Sau ramybę atrasti. Veidą viltimi nusiprausti, gerumo darbais Meilę paliudyti ir tvirtai į savo tikėjimo pamatus atsiremti. Nebebijoti. Nenusigręžti. Apsispręsti mylėti ir nuspręsti gyventi. Dėl savęs, dėl Dievo, dėl artimo. Dėl mūsų visų. Nes esame Jo. Su Juo. Per Jį. Ir Jam. Juk per advento kelią į mūsų šiandienos pasaulio sumaišties šaltį ir tamsos naktį įsiveržia Amžinasis, Nemarusis. Mus pažįstantis ir dėl mūsų Kūdikio veidu pažvelgiantis. Lakstykime Jo žvilgsnio ir akių mėlynumo gelmės Rojaus soduose, krykštaukim iš džiaugsmo. Švęskim kasdienybę. Joje save ir artimą. Juk advento kelias į Kalėdas palydi.
Visų mūsų šiandienos kelionėje į Kalėdų nakties Tiesos glėbį neabejokime, kad Jėzaus Gimimas iš Mergelės Marijos visuomet teišlieka mūsų krikščioniško tikėjimo versme, tarpusavio pasitikėjimo, susitikimų, pagarbos ir atjautos tiltu bei švytinčiu vilties ženklu šiandienos pasaulio istorijoje. Ačiū už savęs dovanojimo tarnystę kiekvienam iš mūsų...
Prasmingų Išganytojo Jėzaus Kristaus Gimimo švenčių ir gausiomis Dievo malonėmis paženklintų Naujųjų 2021-ųjų Viešpaties metų!
Maldoje už Jus
Kunigas Ričardas Doveika
Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis