Naujienos

Pasaulyje per 400 mln. žmonių serga cukriniu diabetu. Tokius duomenis pateikia Pasaulio sveikatos organizacija. Šįkart Šeškinės poliklinikos gydytojai nori atkreipti dėmesį į antrojo tipo cukrinį diabetą – būtent ši liga diagnozuojama 85–95 proc. visų diabeto atvejų.

Antrojo tipo diabetas – tai endokrininė liga, kuriai būdingi insulino gamybos sutrikimas, sumažėjęs organizmo jautrumas insulinui bei sutrikusi angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaita. Žmonės šią ligą vadina cukralige ir dažniausiai žino tik tai, jog ja sergantiems negalima valgyti saldžiai ir riebiai. Tačiau viskas nėra taip paprasta – tai klastinga liga, negydoma ji gresia sunkiomis komplikacijomis, net neįgalumu.

Cukrinio diabeto komplikacijų gali būti įvairių. Tai ir akių tinklainės, inkstų pažaida, dėl blogos gliukozės tolerancijos atsirandantys smulkiųjų ir stambiųjų kraujagyslių pažeidimai bei kitos kraujagyslių ligos.

Simptomų gali ir nebūti

Nemaža dalis žmonių, net ir prasidėjus ligai, gana ilgą laiką nepatiria jokių simptomų, tačiau reikėtų sunerimti, jeigu:

• vargina troškulys,
• padažnėjo šlapinimasis,
• neįprastai sausėja oda ir gleivinės,
• atsirado niežulys,
• negyja ar savaime atsiranda žaizdos,
• vargina pėdų tirpimas ar nejautra.

Šie simptomai gali pasireikšti ir sergant kitomis lėtinėmis ligomis, todėl tik kreipusis į šeimos gydytoją galima tikėtis būti tinkamai ištirtiems ir, jeigu reikia, laiku pradėti reikiamą gydymą. Savarankiškai „nusistačius diagnozę“ ir užsiimant savigyda, galima pasidaryti nepataisomą žalą.

Svarbiausia – laiku paskirti tyrimai ir tinkami gyvenimo būdo pokyčiai

Cukrinis diabetas turi būti patvirtintas laboratorijoje tiriant gliukozės kiekį kraujo serume. Tyrimą patariama atlikti ryte, nevalgius. Gavęs normų neatitinkantį rezultatą ir norėdamas įsitikinti dėl diagnozės, gydytojas paskiria gliukozės toleravimo mėginio tyrimą. Būtent šie tyrimai leidžia tinkamai diagnozuoti antrojo tipo cukrinį diabetą.

Neretai padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje rodo ne ligą, o vadinamąją „prediabetinę būklę“, kuriai gydymas vaistais nereikalingas, tačiau būtina gyvenimo būdo, mitybos, žalingų įpročių korekcija. Būtent šiuo atveju gelbsti konsultacija su šeimos gydytoju ir jo patarimai.

Antrojo tipo cukrinis diabetas laikomas gyvenimo būdo liga. Nesubalansuota mityba, dažnas greitmaisčio vartojimas, sėdimas darbas, apskritai nejudrus gyvenimo būdas didina riziką ja susirgti. Ne veltui žmonės skatinami valgyti neriebiai, vartoti daugiau daržovių, kasdien judėti bent po 30 minučių, nerūkyti, alkoholį vartoti atsakingai.

Padidėjusią riziką susirgti antrojo tipo diabetu turi vyresnio amžiaus, nutukę (ypač pavojingas pilvinio tipo nutukimas), fiziškai neaktyvūs žmonės bei tie, kuriems jau anksčiau yra pasireiškęs gliukozės toleravimo sutrikimas. Būtent tokiems žmonėms riziką susirgti diabetu sumažina gyvenimo būdo keitimas – dažnai užtenka tik subalansuoti mitybą ir būti fiziškai aktyvesniam.

Pasitarnauti gali ir prevencinės programos

Kaip jau minėta, neretai cukrinis diabetas diagnozuojamas per vėlai – kai kreipiamasi dėl regos, inkstų, nervų sistemos ligų. Arba kai žmogus patiria galvos smegenų insultą ar širdies miokardo infarktą. Todėl prevencinė širdies ir kraujagyslių ligų patikros programa, pagal kurią 40–54 m. (imtinai) vyrams ir 50–64 m. (imtinai) moterims kartą per metus yra tiriamas ir gliukozės kiekis kraujyje, taip pat gali padėti diagnozuoti antrojo tipo cukrinį diabetą, kai jo simptomų žmogus dar nejaučia.

Šių metų I–III ketv. daugiau kaip vienuolika tūkstančių Šeškinės poliklinikos pacientų turėjo teisę į nemokamus tyrimus pagal širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą. Net ir paraginti asmeniniais el. laiškais ir skambučiais, šiomis paslaugomis pasinaudojo tik apie 60 proc. Tai rodo, kad  žmonės per dažnai yra linkę numoti ranka į valstybės finansuojams patikros priemones, nors jos sukurtos siekiant užkirsti kelią sunkioms ligoms.

Taigi nebūkime abejingi savo sveikatai, laiku konsultuokimės su šeimos gydytojais, paisykime jų patarimų – išvengsime sunkių ligų ir jų komplikacijų.

PRIMENAME: lankantis Šeškinės poliklinikoje būtina dėvėti medicininę kaukę.