Naujienos

Pavasarį, atšilus orui, suaktyvėja erkės ir platina pavojingų ligų sukėlėjus. Lietuvoje dažniausios erkių platinamos ligos yra dvi – erkinis encefalitas ir Laimo liga. Šiomis ligomis Lietuvos gyventojai serga net kelis kartus dažniau nei kitose Europos valstybėse.

Dalijamės Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro parengta detalia informacija apie Laimo ligą.

1. Laimo liga – kas tai?

Laimo ligą – boreliozę, sukelia bakterija Borrelia burgdorferi. Žmonėms ši bakterija perduodama, kai įsisiurbia borelijomis užsikrėtusi erkė. Erkės užsikrečia, kai maitinasi paukščių ar žinduolių krauju, užkrėstu Laimo ligos sukėlėju (borelijomis).

2. Kaip užsikrečiama Laimo liga?

Laimo ligos sukėlėją žmogui perduoda įsisiurbusios erkės. Tiek nimfos, tiek suaugusios erkės gali užkrėsti žmogų. Kartą užsikrėtusios borelijomis, ligos platintojos erkės išlieka visą savo gyvenimą. Ta pati erkė gali užkrėsti ir kitomis ligomis (pvz., erkinio encefalito virusu). Per karvių ir ožkų pieną Laimo ligos sukėlėjai neplinta.

3. Ar Laimo ligos sukėlėjų perdavimas žmogui susijęs su erkės įsisiurbimo trukme?

Kuo ilgiau erkė išbūna įsisiurbusi, tuo didesnė tikimybė, kad Laimo ligos sukėlėjai bus perduoti žmogui. Didžiausia rizika užsikrėsti, kai įsisiurbusi erkė išbūna apie dvi paras (48 val.). 

4. Kokie Laimo ligos simptomai?

Inkubacinis periodas – 2–10 dienų (iki 3 sav.). Po jo gali atsirasti ligos simptomų.

Pirmoje (ankstyvoje) ligos stadijoje, dažniausiai praėjus 1–4 savaitėms, erkės įsisiurbimo vietoje atsiranda odos uždegimas, pasireiškiantis žiedo pavidalo  paraudimu (eritema) ryškiais kraštais. Paraudimo skersmuo – apie 5 cm. Jis periferiškai plečiasi, kraštai ryškėja, o centras blykšta, todėl paraudimas dar vadinamas migruojančia eritema. Penktadaliui žmonių odos paraudimą lydi karščiavimas iki 38⁰ C, galvos skausmas, silpnumas (į peršalimą panašūs simptomai). Negydoma infekcija gali plisti į sąnarius, širdį ir nervų sistemą.

Antroji Laimo ligos stadija pasireiškia praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams po eritemos atsiradimo. Gali atsirasti nervų sistemos (neuroboreliozė), širdies, sąnarių, odos pažeidimų. Neuroboreliozė gali pasireikšti nervų uždegimais (neuritais), kaklo, krūtinės ar juosmens ir kryžmens srities uždegiminiais skausmais, galvos nervų pažeidimo simptomais, kartais – smegenų ar jų dangalų uždegimu. Ligoniai gali skųstis nuovargiu, miego sutrikimu, atminties susilpnėjimu, galvos svaigimu. Vaikams šioje stadijoje gali pasireikšti meningitas (smegenų dangalų uždegimas).

Sąnarių pažeidimai – tai dar viena Laimo ligos forma. Dažniausiai tai stambiųjų sąnarių (kelių, alkūnių) uždegimas (vieno ar abiejų). Anksčiausiai pažeidžiamas sąnarys, esantis šalia erkės įsisiurbimo. Sąnarys būna sutinęs, karštas, paraudęs. Uždegimas gali trukti nuo vienos savaitės iki kelių mėnesių. Apie pusę metų gali kartotis sąnario uždegimo atakos, o dešimtadaliui, nesigydant, išsivysto lėtinis artritas (sąnario uždegimas).

Esant vėlyvai (lėtinei) Laimo ligos stadijai, progresuoja nervų sistemos pažeidimai, lėtinis sąnarių ar odos pažeidimas. Vėlyvosios Laimo ligos prognozė nepalanki. Savaime nepasveikstama. Būtinas gydymas.  

5. Kaip diagnozuojama ir gydoma Laimo liga?

Ligai diagnozuoti paprastai naudojami serologiniai tyrimai. Simptomine Laimo liga sergantieji efektyviai gydoma antibiotikais, išskyrus vėlyvąją ligos stadiją, kai taip pat skiriami antibiotikai ir kiti medikamentai, tačiau visiško išgijimo gali nepavykti pasiekti.

6. Ar persirgus Laimo liga susidaro patvarus imunitetas?

Persirgus Laimo liga, imunitetas neįgyjamas – žmogus šia liga gali susirgti pakartotinai.

7. Ar galima pasiskiepyti nuo Laimo ligos?

Skiepų nuo Laimo ligos nėra.

8. Kaip apsisaugoti nuo erkių įsisiurbimo ir Laimo ligos užkrato?

• Einant į gamtą (pvz., mišką), rekomenduojama apsivilkti šviesiais drabužiais ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo, kelnių klešnės – sukištos į kojines arba batų aulus. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę.
• Vartoti erkes atbaidančias medžiagas (repelentus).

• Vengti aukštos žolės ir krūmų. Erkės tokias vietas labai mėgsta.

• Grįžus iš gamtos, apžiūrėti drabužius ir kūną. Pirmiausia reikia apžiūrėti už ausų, pažastis, kirkšnis, bambą, pakinklius, po krūtimis ir visur kitur. Mažiems vaikams – galvą, kaklą. Vilkėtus drabužius rekomenduojama pakabinti negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje.

9. Ką daryti radus įsisiurbusią erkę?

Radus įsisiurbusią erkę, būtina kuo skubiau ją ištraukti. Nerekomenduojama aplink erkę tepti jokiais tepalais, nes sudirginta erkė išskiria daugiau seilių, o jose gali būti ligos sukėlėjų. Traukti erkę geriausia su pincetu, kuo arčiau odos, staigiu judesiu, nespaudžiant. Tuomet reikėtų dezinfekuoti žaizdelę ir užsirašyti datą, kada ištraukta erkė. Tirti, ar ištraukta erkė yra borelijų platintoja, netikslinga, nes gali būti taip, jog ji nespėjo perduoti ligos sukėlėjų žmogui, kita vertus, neįmanoma nuspėti, ar infekuotas žmogus susirgs (galimos ir besimptomės boreliozės formos).

10. Ar būtina ištraukus erkę kreiptis į šeimos gydytoją?

Nebūtina. Būtina save stebėti. Mažiausiai mėnesį. Jei per šį laiką erkės įsisiurbimo vietoje atsirado odos paraudimas, prasidėjo karščiavimas, skausmai, reikia kuo skubiau kreiptis į šeimos gydytoją.

Taip pat primename, kad apsisaugoti nuo kitos pavojingos erkių platinamos ligos – erkinio encefalito – leidžia skiepai. Pasiskiepyti jais galima Šeškinės poliklinikoje. Skiepas nuo erkinio encefalito suaugusiesiems kainuoja tik 20,52 euro. Vaikams iki 16 metų dar pigiau – 19,70 euro. Skiepijame saugia ir efektyvia vakcina „TicoVac“.

Mes rūpinamės savo pacientų gerove!