Naujienos

Netinkamas antibiotikų vartojimas, atsparių mikroorganizmų atsiradimas ir plitimas jau senokai įvardijami kaip grėsmė visuomenės sveikatai. Apie tai, kas lemia, kad mikroorganizmai įgyja atsparumą antibiotikams, ir ką kiekvienas galime padaryti, kad to neskatintume, – Šeškinės poliklinikos infekcijų kontrolės specialistė Jolanta Kuklytė:

„Antimikrobinis atsparumas atsiranda tuomet, kai nuolatos per daug ir netinkamai vartojant antibiotikus žmonių ir gyvūnų medicinoje mikroorganizmai pasikeičia ir vaistai jiems tampa neefektyvūs. Problemos mastą atspindi Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenys, pagal kuriuos atsparių bakterijų sukeltų infekcijų našta Europoje prilyginama gripo, tuberkuliozės ir ŽIV bei AIDS naštai kartu paėmus. Kiekvienais metais Europoje daugiau nei 35 000 žmonių miršta dėl bakterinės kilmės infekcijų, sukeltų antibiotikams atsparių bakterijų.

Pernelyg didelis antimikrobinių vaistų vartojimas susijęs su netinkamu vaistų skyrimu ir savigyda (kai žmonės suvartoja nuo ankstesnių gydymo kursų likusius vaistus ar bando šių preparatų įsigyti be recepto). Didžioji dauguma antimikrobinių vaistų skiriami ambulatoriškai, dažniausiai – sergant viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (peršalimo ligomis), kai jų nauda nedidelė arba jie iš viso nereikalingi, nes dauguma šių infekcijų yra virusinės kilmės.

Antibiotikai neturi būti skiriami ir vartojami virusinės kilmės infekcijoms, tarp jų ir COVID-19 ligai, gydyti. Žinoma, kai kuriems pacientams, paveiktiems COVID-19 ligos ar kito viruso, gali išsivystyti bakterinės kilmės koinfekcija (pvz., plaučių uždegimas). Esant tokiam atvejui, gydytojas gali skirti gydymą antibiotikais antrinei bakterinei infekcijai (koinfekcijai) gydyti.

Žmonės turėtų atsiminti, kad gydymą antibiotikais reikėtų baigti tik suvartojus visą gydytojo paskirtą kursą. Jei po gydymo lieka nesuvartotų antibiotikų likučių – juos reikia nunešti atiduoti į vaistinę, o ne pasilikti ir vartoti vėliau susirgus pačiam ar šeimos nariui.

ECDC duomenims, 2012–2021 m. Europos Sąjungoje bendras antimikrobinių medžiagų suvartojimas pirminės sveikatos priežiūros ir ligoninių sektoriuose sumažėjo 23 proc. Nepaisant, kad tai – ženklus laimėjimas, yra ir neigiamų aspektų – išaugo suvartojamų „plataus spektro“ antibiotikų dalis, ypač ligoninėse. „Plataus spektro“ antibiotikų vartojimas ligoninėse padidėjo 15 proc., o „rezervinių“ antibiotikų, skirtų dauginiu atparumu pasižyminčioms infekcijoms gydyti, – daugiau nei dvigubai.

Taigi visa visuomenė turėtų būti suintersuota nedidinti bakterijų atsparumo vaistams. Vartokime antibiotikus atsakingai!“