Birželis jau ritasi į pabaigą. Kur tik pažvelgsi – gamtos ir gyvybės šėlsmas. Nosį kutena akacijų kvapas, pievos ir laukai nusėti ryškiaspalvių žiedų margumynu. Visas tas grožis traukia akį, nusmelkia širdį. Supranti: tai taip tikra, bet labai trapu.
Ir tokiu metu, kaip ir kasmet, mes vėl švęsime Jonines – vasaros saulėgrįžos šventę. Ieškosime paparčio žiedo, eisime kupoliauti, maudysimės ryto rasoje, vildamiesi patirti gamtos dovanų magiškąją galią. Ir, žinoma, nusilenksime Saulei už šviesą ir šilumą, ir toliau prašydami jos palankumo. O palydėję Saulutę dainomis, degsime aukurus. Kad žemės ir žmonių neaprėptų tamsa, tenka pasirūpinti kitokia šviesa ir šiluma. Tam reikalinga ugnis. Tikėsime, ji apsaugos mus nuo ligų ir nelaimių...
Džiugu, kad gydančia mistiškųjų Joninių energija po metų pertraukos galėsime pasikrauti jau didesniame artimųjų ir bičiulių būryje. O kai aplinkui daugiau džiugaus klegesio ir šypsenų, žiūrėk, ir burtai bei geri palinkėjimai pildosi. Ir kasdienybė šviesėja, ir skaidrios mintys dažniau aplanko.
Sveikiname visus stebuklingos vasaros šventės proga, o Jonus ir Janinas – dar ir su vardadieniu. Šviesių, smagių ir saugių mums visiems Joninių!
Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis