Naujienos

Sausio pabaigoje Europos Sąjungos šalys mini gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitę. Taip siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į šią pavojingą ir daug gyvybių pareikalaujančią ligą.

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys yra šeštoje vietoje pagal dažnumą tarp moterų piktybinių navikų. 2020 m. Lietuvoje sergamumas gimdos kaklelio vėžiu buvo 26,8 atvejo 100 000 gyventojų, kai Europos Sąjungos vidurkis – 12,8 atvejo. Mūsų moterų mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio irgi yra vienas didžiausių Europoje – 9,1 atvejo 100 000 gyventojų, tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis – 4 atvejai, o Suomijoje šis rodiklis – tik 1,5 atvejo. 2021 m. Lietuvoje nuo šios ligos mirė 157 moterys. Šių mirčių būtų galima išvengti, laiku pastebėjus audinių pakitimus gimdos kaklelyje dar iki to, kol jie tampa piktybiniai, ar užkirtus kelią žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcijai, kuri laikoma pagrindine gimdos kaklelio vėžio priežastimi.

Šeškinės poliklinikos Akušerijos ir ginekologijos skyriaus vedėja, gydytoja akušerė ginekologė Vilma Vasjanova neabejoja, kad profilaktinės patikros ir skiepai nuo ŽPV – tai būdai, geriausiai padedantys išvengti gimdos kaklelio vėžio, o laiku aptikti ikivėžiniai pakitimai dažniausiai išgydomi su minimaliomis pasekmėmis reprodukcinei sveikatai.

Pasak gydytojos V. Vasjanovos, gimdos kaklelio vėžys – tylus ir klastingas, ilgą laiką nerodo jokių simptomų. Atvejai, kai ši liga išsivysto per metus ar dvejus, – reti. Laiku aptikus ikivėžinių pokyčių, gali būti išgydomos beveik visos pacientės. Ankstyvųjų gimdos kaklelio vėžio stadijų penkerių metų išgyvenamumas gali siekti 90 proc. ir daugiau. Tad net ir neturėdamos nusiskundimų moterys turėtų rasti noro ir laiko pasitikrinti.

Lietuvoje, pasinaudodamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis finansuojama gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa, nemokamai pasitikrinti dėl ikivėžinių gimdos kaklelio pakitimų ar vėžio gali 25–59 metų moterys.

Moterys nuo 25 iki 34 metų prevenciškai gali būti tikrinamos kartą per trejus metus. Tyrimo metu paimamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis. Moterys nuo 35 iki 59 metų pagal programą tikrintis gali kartą per penkerius metus. Joms atliekamas skystosios terpės aukštos rizikos ŽPV tyrimas ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio skystosios terpės tyrimas, jeigu ŽPV tyrimas teigiamas. Gavus tepinėlių rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.

Gydytoja V. Vasjanova kviečia moteris rasti laiko savo sveikatai ir primena, kad dėl dalyvavimo programoje Šeškinės poliklinikos pacientės turėtų kreiptis į savo akušerį ginekologą, akušerį arba registruotis internetu: e.poliklinika.lt (REGISTRACIJA / AKUŠERIAI GINEKOLOGAI / CITOLOGINIS TYRIMAS IR ŽPV).

Su gimdos kaklelio vėžio išsivystymu siejamas ŽPV – tai dažniausia lytiškai plintanti virusinė infekcija. Užsikrėsti šiuo virusu galima ir per vieną vienintelę lytinę sueitį. Aišku, ne visos, užsikrėtusios ŽPV, būtinai susirgs gimdos kaklelio vėžiu, tačiau bent vienai iš dešimties ši virusinė infekcija gali būti lemtinga.

Geriausia apsaugos nuo ŽPV priemone yra laikomi skiepai. Ir todėl pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą 2016 m. Lietuvoje nuo ŽPV infekcijos PSDF lėšomis pradėtos skiepyti 11 metų mergaitės, o nuo šių metų vasario 1 d. tokia galimybė atsiras ir 11 metų berniukams.

Skiepijama dviem vakcinos dozėmis, tarp kurių turi būti ne trumpesnė kaip 6 mėn. pertrauka. Skiepai, priklausomai nuo vakcinos tipo, apsaugo nuo ligų, kurias sukelia ŽPV, t. y. moters lyties organų (gimdos kaklelio, išorinių lyties organų ir makšties) ikivėžinių pažaidų ir vėžio, išangės ikivėžinių pažaidų ir vėžio bei vyrų ir moterų lyties organų karpų.