Naujienos

MENINGOKOKINĖ INFEKCIJA: NEATSPARI APLINKOS POVEIKUI, BET LABAI PAVOJINGA

2024 06 11

Meningokokinė infekcija – itin pavojinga bakterinė infekcija, kurios sunkiausios klinikinės formos – žaibinis sepsis (kraujo užkrėtimas) ar pūlingas meningitas (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas). Dažniausiai ja serga vaikai iki 5 metų, nereti atvejai ir tarp paauglių bei jaunų žmonių iki 25 metų.

Meningokoko bakterijos plinta artimai bendraujant (bučiuojantis, valgant iš tų pačių indų, užkratui per seiles ar nosies išskyras patekus į kito žmogaus burną ar nosį) su sergančiu ar sveiku bakterijų platintoju. Žmogus bakterijas platinti gali iki kelių savaičių, o imlūs asmenys artimo kontakto metu užsikrečia per kvėpavimo takus. Inkubacinis periodas svyruoja nuo 1 iki 10 dienų (vidutiniškai 3–4 dienos).

Meningokokinė infekcija yra priskiriama prie oro lašeliniu būdu plintančių infekcijų, tačiau ji oru neplinta taip greitai kaip kitos infekcijos – vėjaraupių, tymų, gripo. Jeigu gatvėje, parduotuvėje ar kitoje viešoje vietoje prasilenkiame su meningokokinės infekcijos platintoju, tikimybės užsikrėsti šia infekcija nėra. Be to, meningokoko bakterijos labai neatsparios aplinkos poveikiui, todėl profilaktiškai patalpas pakanka dažnai vėdinti, valyti drėgnuoju būdu, taip mažėja galimybė užsikrėsti šia liga.

Meningokokinės infekcijos požymiai panašūs į peršalimo – sloguojama, skauda gerklę, pakyla temperatūra iki 39–40 laipsnių, atsiranda tipinis „žvaigždinės” formos bėrimas, paspaudus neišnykstantis, ypač sėdmenų ir šlaunų srityse. Esant sunkiai žaibinei meningokokinės infekcijos formai, ligos simptomai vystosi labai greitai: pažeidžiamos kvėpavimo, kraujotakos sistemos, atsiranda šokas, gali ištikti mirtis. Todėl prasidėjus karščiavimui ar atsiradus kitiems būdingiems ligos požymiams, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

B grupės meningokokas sukelia žaibines formas, kurioms pasireiškus svarbios ne tik valandos, bet ir minutės. Kartais, net jei ir yra laiku paskiriamas specifinis gydymas, sergančio vaiko gyvybės nepavyksta išgelbėti arba pasveikus lieka luošinančios komplikacijos.

Kai meningokokinės infekcijos atvejis nustatomas kolektyve, pavyzdžiui, mokykloje, pirmiausia nustatomi artimiausią sąlytį su sergančiuoju turėję asmenys. Paprastai tai būna šeimos nariai, suolo draugas, kitas artimas klasės draugas. Šiems asmenims per 7 dienas nuo buvusio artimo sąlyčio rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją, kad šis profilaktiškai paskirtų vienkartinę antibakterinių vaistų dozę.

Kolektyvui patariama stebėti savo sveikatą 10 dienų. Pakilus temperatūrai, atsiradus galvos skausmui, odos bėrimui, būtina nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Chemoprofilaktika (antibiotikai) skiriami meningokokinės infekcijos židiniuose tik artimai bendravusiesiems su ligoniu, t. y. šeimos nariams, asmenims, gyvenantiems ir miegantiems toje pačioje patalpoje, turėjusiems artimą kontaktą (bučiniai, kontaktas su seilėmis, valgymas iš bendrų indų, naudojimasis susirgusiojo dantų šepetuku ir pan.).

Žmonėms, kurie artimo sąlyčio neturėjo, chemoprofilaktika neskiriama.

Pagrindinė šios infekcijos profilaktikos priemonė – skiepai. Lietuvoje ir Europoje vartojamos vakcinos, kurios apsaugo nuo A, B, C, Y ir W meningokokinės infekcijos tipų. Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo 2018 m. rugsėjo nuo B grupės meningokoko „Bexsero“ vakcina nemokamai skiepijami 3 mėnesių kūdikiai.

KAS ŽINOTINA APIE „BEXSERO“ VAKCINĄ

Tai inaktyvinta vakcina, skirta vaikams nuo 2 mėnesių ir suaugusiesiems apsisaugoti nuo ligos, kurią sukelia B grupės Neisseria meningitidis bakterijos.

Vakcinacijos schema priklauso nuo paciento amžiaus:

  • kūdikiams nuo 2 iki 5 mėn. skiriamas pradinis 3 vakcinos dozių kursas ir ketvirtoji (stiprinamoji) dozė, tarp pirmos–trečios injekcijų – ne mažesnis nei 1 mėn. tarpas, stiprinamoji dozė – tarp 12 ir 23 mėn. amžiaus;
  • nevakcinuotiems kūdikiams nuo 6 iki 11 mėn. dvi injekcijos su ne trumpesniu nei 2 mėn. tarpu ir stiprinamoji dozė – antraisiais gyvenimo metais, praėjus ne mažiau nei 2 mėn. po antrosios;
  • vaikams nuo 12 iki 23 mėn. – dvi injekcijos su ne mažesniu nei 2 mėn. tarpu ir stiprinamoji – praėjus nuo 12 iki 23 mėn. po antrosios;
  • vaikai nuo 2 iki 10 metų skiepijami dviem vakcinos dozėmis su ne mažesniu nei 2 mėn. tarpu;
  • paaugliams nuo 11 metų ir suaugusiesiems reikalingos dvi injekcijos su ne trumpesniu kaip 1 mėn. tarpu.

Kiekvienam pacientui gali būti sudarytas individualus skiepijimo planas – tereikia kreiptis į savo šeimos (vaikų ligų) gydytoją.

Vakcina sušvirkščiama giliai į raumenis. Kūdikiams paprastai švirkščiama į šlaunį, vaikams ir suaugusiesiems – į žastą.

Kaip ir vartojant daugelį vakcinų, „Bexsero“ vakcina paskiepytiems kūdikiams ir vaikams iki 10 metų gali pakilti temperatūra, paaugliams ir suaugusiesiems taip nutinka retai. Tačiau vakcinacijos metu ir netrukus po jos profilaktiškai paskyrus vaistų nuo temperatūros, galima sumažinti karščiavimo, atsiradusio dėl vakcinos, dažnį ir intensyvumą.

„Bexsero“ vakcina veikia stimuliuodama natūralų žmogaus organizmo pasipriešinimą infekcijai. Taip apsisaugoma nuo ligos.


BDAR
Close
VšĮ Šeškinės poliklinika interneto svetainėje naudoja nurodytus slapukus (angl. Cookies). Slapukai naudojami siekiant užtikrinti tinkamą svetainės veikimą bei siekiant patobulinti svetainės funkcionalumus ir pagerinti naudojimąsi svetaine.