Naujienos

NUO TYMŲ, EPIDEMINIO PAROTITO IR RAUDONUKĖS – MMR VAKCINA

2024 06 03

Pasiskiepijus didžiajai visuomenės daliai, susidaro kolektyvinis imunitetas, ir taip visuomenė apsaugoma nuo sunkių ligų. Ilgalaikiais tyrimais patvirtinta, kad pagal įtaką sveikatos apsaugai ir infekcijų plitimo mažinimui skiepai (vakcinos) pasaulyje užima antrą vietą po geriamojo vandens kokybės užtikrinimo.

Tęsiame straipsnių ciklą apie skiepais valdomas infekcijas ir vakcinas. Šįkart mūsų akiratyje – kombinuotoji MMR vakcina, apsauganti nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės.

TYMAI: PLINTA LABAI GREITAI, GALI BAIGTIS MIRTIMI

Tymai – tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, pasireiškianti karščiavimu, bėrimu, kvėpavimo takų ir akių junginės uždegimu. Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų.

Didžiausią riziką tymai kelia nesirgusiems, neskiepytiems ar nevisiškai paskiepytiems kūdikiams, nėščiosioms ir imuninės sistemos sutrikimų turintiems asmenims.

Pagrindinė tymų kontrolės priemonė – didelės skiepijimo nuo tymų apimtys (daugiau nei 95 proc. paskiepytų kiekvienoje amžiaus grupėje), sukuriančios stiprų kolektyvinį imunitetą visuomenėje. Tymų virusas tuomet negali plisti.

Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Tymų virusas plinta aerozoliniu ir oro lašeliniu būdu, per kvėpavimo takų sekretais suterštas rankas ar kitus aplinkos daiktus.

Žmogus gali išskirti infekciją vidutiniškai 4 dienas iki atsirandant bėrimui ir 4 dienas – bėrimui pasirodžius.

Sąlytis tarp žmonių, trunkantis ilgiau nei 15 minučių, yra pakankamas, kad įvyktų imlaus asmens užsikrėtimas. Tymams imlūs ir vaikai, ir suaugusieji. Iki 90–95 proc. imlių asmenų, turėjusių sąlytį su sergančiuoju, suserga tymais. „Imlus“ – tai epidemiologų vartojamas terminas. Jis apima nepasiskiepijusius ar ne visiškai pasiskiepijusius žmones; tuos, kurie pasiskiepijo, bet dėl organizmo būklės susidarė nepakankamas imuninis atsakas; tuos, kurių prastas imunitetas.

Vienas tymais sergantis žmogus vidutiniškai gali užkrėsti iki 18 žmonių.

Pradžioje tymai dažniausiai pasireiškia karščiavimu, vėliau – konjunktyvitu, sloga, kosuliu, atsiranda Kopliko dėmės. Charakteringas makulopapulinis bėrimas, jo neniežti. Bėrimas paprastai pasireiškia 3–4 ligos dieną, prasideda veido srityje, už ausų, vėliau leidžiasi žemyn ir išlieka 4–7 dienas.

Inkubacijos laikotarpis – apie 10 dienų (gali svyruoti nuo 7 iki 21 dienos).

Sergant tymais, dažnai dar prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas (krupas), rečiau – smegenų uždegimas (encefalitas). Dažniausios tymų komplikacijos – vidurinės ausies uždegimas, plaučių uždegimas, laringitas, viduriavimas, encefalitas (smegenų uždegimas).

Tymai gali sukelti priešlaikinį gimdymą ir kitas komplikacijas nėščiosioms.

Patikimiausia profilaktikos priemonė  nuo tymų –  skiepijimas. Tymų vakcina pasaulyje skiepijama jau daugiau nei 60 metų. Tai gyvų susilpnintų tymų, epideminio parotito, raudonukės (MMR) virusų vakcina, skiepijama antraisiais gyvenimo metais.

EPIDEMINIS PAROTITAS: GALI SUKELTI NEVAISINGUMĄ

Epideminis parotitas (kiaulytė) yra ūminė virusinė infekcinė liga, pasireiškianti seilių ir kitų liaukų uždegimu bei centrinės nervų sistemos pažeidimu, esant bendrai intoksikacijai.

Vienintelis infekcijos šaltinis yra žmogus. Virusas perduodamas oro lašeliniu būdu arba per tiesioginį sąlytį su užsikrėtusio asmens seilėmis. Galima užsikrėsti per namų apyvokos daiktus, ypač žaislus. Epideminis parotitas plinta vangiau negu vėjaraupiai, tymai, gripas, nes juo užsikrečia tik arti ligonio esantys žmonės.

Epideminiu parotitu dažniausiai serga vaikai nuo 2 iki 15 metų, pastaraisiais metais vis dažniau – paaugliai ir suaugusieji.

Epideminio parotito infekcija gali pažeisti lytines liaukas. Vienpusis sėklidžių uždegimas galimas 25–30 proc. šia liga susirgusių berniukų ar jaunų vyrų, abipusis – 2 proc. ligonių, bet dėl to galimas vyrų nevaisingumas. Taip pat gali būti pažeidžiamos mergaičių ir moterų kiaušidės, dėl ko moteris gali tapti nevaisinga.

Imunizacija MMR vakcina yra veiksmingiausia epideminio parotito profilaktikos priemonė.

RAUDONUKĖ: GALIMI APSIGIMIMAI, NAUJAGIMIŲ AKLUMAS

Ši ūmi virusinė, ypač užkrečiama infekcija pasireiškia karščiavimu, makulopapuliniu bėrimu bei generalizuota limfadenopatija (limfmazgių padidėjimas). Kartais smulkus makulopapulinis bėrimas būna panašus į tymų ar skarlatinos.

Vienintelis infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus. Dažniausiai virusas plinta oro lašeliniu būdu arba per tiesioginį ar netiesioginį sąlytį su užsikrėtusio asmens nosiaryklės išskyromis. Raudonuke sergantis asmuo būna užkrečiamas vieną savaitę iki išberiant ir 4 dienas nuo bėrimo pradžios. Užsikrėsti galima ir nuo besimptome infekcija sergančių asmenų.

Inkubacinis raudonukės periodas trunka 11–24 dienas. Dažniausiai serga mokyklinio amžiaus vaikai ir imlūs suaugusieji.

Suaugusiems, ypač moterims, ir paaugliams liga gali komplikuotis poliartritu (sąnarių uždegimu). Taip pat ši liga labai pavojinga nėščiosioms, nes galimas vaisiaus apsigimimas, vadinamasis įgimtos raudonukės sindromas. Kuo ankstesniu nėštumo metu susergama, tuo apsigimimai sunkesni. Susirgus nėštumo pradžioje, dažnai įvyksta persileidimas. Susirgus per pirmąjį nėštumo trimestrą, yra didesnė nei 80 proc. tikimybė, kad šių moterų kūdikiai gims su sunkiais širdies, smegenų apsigimimais, bus akli ar kurti.

Pagrindinė ir specifinė profilaktikos priemonė nuo raudonukės yra imunizacija gyvąja susilpninta MMR vakcina. Vakcina yra labai veiksminga ir saugi, tačiau esant nepakankamoms raudonukės vakcinos skiepijimo apimtims (ne mažiau kaip 95 proc.), vaikų kolektyvuose gali pasitaikyti susirgimų raudonuke ir protrūkių, įvežtinių atvejų.

DIDŽIAUSIA BAIMĖ DĖL MMR VAKCINOS – AUTIZMO BAIMĖ

Tėvai dažnai pirmuosius vaikų autizmo požymius pastebi po jų pirmojo gimtadienio. Paprastai nuo tymų, raudonukės, epideminio parotito vaikai skiepijami sulaukę šio amžiaus, tačiau tai nereiškia, kad ši vakcina sukelia autizmą.

Įvairiose užsienio valstybėse (Danijoje, Švedijoje, Suomijoje, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje) atlikus plataus masto mokslinius tyrimus su šimtais tūkstančių vaikų, nebuvo nustatyta jokio sąryšio tarp MMR skiepų ir autizmo. Autizmo ir MMR galimas sąsajas ilgai tyrė nepriklausomos ekspertų grupės JAV, jų apžvalgose taip pat padaryta išvada, kad nėra jokio ryšio tarp MMR ir autizmo.

Dar viena baimė, kad vakcinoje esantis gyvas virusas gali sukelti tymus, kiaulytę arba raudonukę. MMR vakcinoje yra silpnos ligos sukėlėjų virusų versijos, taigi jie gali sukelti labai lengvą ligos, dėl kurios yra skiepijama šia vakcina, atvejį. Tai lemia apsaugą visam gyvenimui.

KOMBINUOTOJI „PRIORIX“ VAKCINA SKIRTA APSAUGOTI NUO TRIJŲ INFEKCIJŲ

„Priorix“ vakcina skiriama 9 mėnesių ir vyresniems vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems apsisaugoti nuo ligų, kurias sukelia tymų, epideminio parotito (kiaulytės) ir raudonukės virusai. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas ir imuninės atminties mechanizmai, vakciną būtina įskiepyti bent du kartus. Lietuvoje pagal nacionalinį skiepų kalendorių yra skiepijami 15 mėn. ir 6–7 m. vaikai.

Karščiavimas yra dažniausiai pasitaikantis šalutinis poveikis 5–15 proc. vakcinos gavėjų. Apie 5 proc. žmonių išsivysto lengvas bėrimas. Karščiavimas ir bėrimas paprastai atsiranda praėjus 7–12 dienų po vakcinacijos.

Apie 25 proc. suaugusių moterų patiria laikiną sąnarių skausmą, simptomą, susijusį su sudėtinės vakcinos nuo raudonukės komponentu. 

MMR gali sukelti trombocitopeniją (mažas trombocitų skaičius), kurios dažnis – apie 1 atvejis iš 30 000–40 000 paskiepytų žmonių. Tai beveik visada yra laikina ir nekelia pavojaus gyvybei. Sunkesnės reakcijos, įskaitant alergines, yra retos.


BDAR
Close
VšĮ Šeškinės poliklinika interneto svetainėje naudoja nurodytus slapukus (angl. Cookies). Slapukai naudojami siekiant užtikrinti tinkamą svetainės veikimą bei siekiant patobulinti svetainės funkcionalumus ir pagerinti naudojimąsi svetaine.