Naujienos

Širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje serga kas trečias žmogus. Nepaisant didelių medikų pastangų, šios ligos vis dar išlieka pagrindine mirties priežastimi. O fiziškai neaktyvūs žmonės mažiausiai dukart dažniau serga jomis nei tie, kurie fiziškai aktyvūs.

Apie fizinio aktyvumo svarbą ir įpročius, palankiai veikiančius žmonių sveikatą, pasakoja Šeškinės poliklinikos kineziterapeutė Eglė Vikertaitė.

Kad fizinis aktyvumas reikalingas visiems, norintiems gerai jaustis fiziškai, socialiai ir emociškai, žmonėms ne naujiena. Pasak E. Vikertaitės, gal tik ne visi susimąsto, jog reguliarus pakankamo judėjimo užtikrinimas yra vienas iš svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų  profilaktikos veiksnių.

Sportuojant organizme didėja „laimės hormonų“ – endorfinų ir mažėja streso hormonų. Taigi fizinis aktyvumas ramina nervų sistemą, padeda įveikti depresiją, gerina miegą. Fiziškai aktyvūs žmonės palaiko sveiką kaulų, sąnarių, raumenų būklę, stiprėja jų širdies raumuo, didėja širdies ir kraujagyslių ištvermingumas. Judėjimas svarbus ir kraujospūdžio bei „blogojo“ cholesterolio reguliavimui,  mažina aterosklerozės vystymosi, infarkto, insulto, cukrinio diabeto riziką.

Fizinio aktyvumo metu deginamos kalorijos, o tai svarbu nutukimo bei metabolinio sindromo profilaktikai. Mažėja net rizika susirgti kai kuriomis onkologinėmis ligomis (pvz., storosios žarnos vėžiu).

Kineziterapeutės teigimu, širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai aktyvia fizine veikla reikia užsiimti ne mažiau nei 5 dienas per savaitę bent po 30 min. Tačiau jeigu anksčiau gyvenote nejudrų gyvenimą, persistengti irgi nereikėtų: pradėkite nuo vaikščiojimo, pamažu didinkite atstumą ir ėjimo spartą. Svarbiausia, kad judėti laiko rastumėte reguliariai.

Nežinantiems, kaip padidinti fizinį aktyvumą ir suformuoti sveikatai palankius įpročius, kineziterapeutė E. Vikertaitė turi patarimų:

• Reguliariai mankštinkitės namuose bent 3 kartus per savaitę. Galite net pildyti judėjimo ir mankštos dienoraštį dvi savaites iš eilės, kad būtų akivaizdu, kiek laiko vaikštote ir kiek skiriate mankštai.
• Laiką lauke leiskite aktyviai. Jeigu turite šiaurietiško vaikščiojimo lazdas, naudokitės jomis kuo dažniau. Einant su šiomis lazdomis gerėja širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumas, deguonies įsisavinimas, atliekant rankų judesius vyksta geresnė plaučių ventiliacija. Jeigu šalia namų yra įrengtų lauko treniruoklių, būtinai juos išbandykite. O gal netoliese yra stadionas? Tuomet nueikite aplink jį pasivaikščioti, greičiausiai net rasite bendraminčių. Atsiras ir emocinis pasitenkinimas. Jei turite dviratį – bent kelis kartus per savaitę išvažiuokite pasivažinėti. Didesnį judumą gali paskatinti ir augintinis šuo, tik stenkitės pasivaikščioti su juo kuo ilgiau.
• Nepamirškite vandens procedūrų. Jos gerina ne tik bendrą širdies ir kvėpavimo sistemos darbą, bet ir emocinę būklę, o tai labai palankiai veikia visą organizmą. Šiltuoju metu laiku plaukiokite ežeruose ar upėse (jeigu mokate gerai plaukti).
• Jei turite galimybę, naudokitės judėjimo stebėjimo apyrankėmis ar žingsniamačiais telefone. Atminkite, kad per dieną turite nueiti bent 6000–8000 žingsnių, dar geriau, jei jų surinksite 10 000.

• Fizinį aktyvumą derinkite su teigiamomis emocijomis: vaikščiokite po parkus, pažintiniais takais. Nepamirškite eiti tai sparčiau, tai lėčiau, kad širdies pulsas pakiltų ir būtų didesnis nei ramybės būsenos.
• Kvėpuokite taisyklingai. Įkvėpkite pro nosį, iškvėpkite pro burną. Išbandykite ir skirtingus kvėpavimo būdus. Vienas iš paprasčiausių pratimų yra toks: 5 sekundes atliekamas įkvėpimas, 5 sekundes sulaikomas oras, 5 sekundes oras iškvepiamas ir 5 – pabūname nekvėpuodami. Tada vėl viskas kartojama po 5 sekundes: įkvėpimas, sulaikymas, iškvėpimas, sulaikymas.

Žinoma, dėl fizinio aktyvumo ar intensyvumo lygio E. Vikertaitė visuomet rekomenduoja pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju. Su juo kineziterapeutė ragina aptarti ir kitas galimybes išsaugoti savo širdies sveikatą bei dalyvavimą PSDF lėšomis apmokamoje širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje.

Nuo gegužės 1 d. šia programa gali pasinaudoti 40–60 metų vyrai ir moterys, atsirado aiškus paciento rizikos susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis vertinimas, pagal kurį nustatomas dalyvavimo programoje periodiškumas ir atliekami tyrimai. Jei atitinkate atnaujintos prevencinės širdies ir kraujagyslių ligų patikros programos kriterijus ir esate nurodę savo el. paštą, artimiausiu metu sulauksite kvietimo pagal šią programą pasitikrinti. Kilus klausimų, galite parašyti laišką: prevencines@poliklinika.lt.