„Pavasario darbai jau užbaigti, pats laukų žydėjimas, brandos laukimas. Dienos dar ilgėja, nors saulė jau pavargus, tuoj persiris per dangaus aukštumas, – ir užbaigs trumputes vasaros atostogas žemdirbys.
Vieną šių gražiausių vasarvidžio dienų, kai žemė ilsisi po dalgio dar nepaliestu žiedais žydinčiu, bitėmis dūzgiančiu žolynų kilimu, <…> pasklisdavo po laukus kuo balčiausiais lino rūbais apsidariusios bene visos Lietuvos mergaitės, dainas dainuodamos, tai devynių, tai dvylikos rūšių gėles vainikams rinkdamos. O Joninių vidurnaktį kone visoje Europoje įsiliepsnodavo laužai, sukosi apie juos rateliai, skambėjo dainos, miškuose žydo paparčiai <…>“, – rašė apie Jonines žymus Lietuvos etnologas Juozas Kudirka.
Ne veltui gražiausia vasaros švente laikomos Joninės sutampa su vasaros saulėgrįža. Nuo seno mistifikuojama trumpiausia Joninių naktis iš tikrųjų kupina paslapties, stebuklo laukimo ir tikėjimo. Tikėjimo, kad saulutė mūsų nepaliks, kad toliau mums skleis šilumą ir šviesą, kad surastas paparčio žiedas dovanos stiprybės ir ypatingų galių. O tiems, kurie į gyvenimą žvelgia labai žemiškai ir racionaliai, – tai dar viena proga praleisti laiką vasaros gamtos apsuptyje. Šiais metais gal ramiau, gal mažesniame draugų ar vien tik artimųjų būryje, tačiau ne mažiau šventiškai nusiteikus ir linksmai.
Tad sveikiname Jonus ir Janinas vardinių proga. O visiems kitiems linkime pasidžiaugti gamtos ir visa, kas gyva, atgimimo švente. Linksmų ir saugių Jums stebuklingųjų Joninių!
Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis