Naujienos

Dar visai neseniai mus kamavusi COVID-19 epidemija padarė negrįžtamų pokyčių įvairiose gyvenimo srityse, privertė kitaip pažvelgti ir į imunoprofilaktiką. Pradėjus vakcinavimo nuo koronaviruso kampaniją, išryškėjo ir visuomenės poliarizacija: vieni karštai gynė vakcinų reikalingumą, kiti – tam priešinosi.

Kad mūsų pacientams būtų lengviau susidaryti savo nuomonę, savo žiniomis apie vakcinavimą apskritai sutiko pasidalyti Šeškinės poliklinikos Infekcijų kontrolės tarnybos vadovė Miglė Budrienė.

-          Kaip trumpai galėtumėte apibūdinti imunoprofilaktikos svarbą žmonėms?

-          Drąsiai galiu teigti, kad skiepai – vienas didžiausių laimėjimų sveikatos priežiūros srityje. Skiepijant išgelbstima gyvybių, apsaugoma visuomenė, mažinamas sergamumas ir padedama pailginti tikėtiną gyvenimo trukmę. Kol nebuvo sukurta vakcinų, daug vaikų mirdavo visai maži arba visam gyvenimui būdavo suluošinti. Skiepijant pavyko išnaikinti raupus ir beveik išnaikinti poliomielitą, toli pažengė tymų ir raudonukės likvidavimo programa, labai sumažėjo naujagimių sergamumas stablige, difterija, kokliušu bei kitomis ligomis, kurias galima valdyti vakcinomis.

-          Kodėl valstybė jaučiasi esanti atsakinga už visuomenės vakcinaciją?

-          Vaikų ir suaugusiųjų profilaktinis skiepijimas – tai viena iš sveikatos priežiūros sričių, kurią visame pasaulyje finansuoja valstybė, nepriklausomai nuo jos ekonominio išsivystymo lygio.

Reguliarų vaikų skiepijimą reglamentuoja skiepijimų kalendorius. Tai pagrindinis skiepų planavimo dokumentas. Klaidingai manoma, kad į kalendorių įtrauktos vakcinos yra ,,privalomos“, o kitos, jame nepaminėtos, ne tokios svarbios.

Sudarant bet kurios šalies gyventojų skiepijimų kalendorių, atsižvelgiama į vaiko imuninės sistemos ypatumus, užkrečiamųjų ligų paplitimą konkrečioje šalyje, vakcinų tiekimo galimybes ir kitas aplinkybes. Lietuvoje skiepijama tik saugiomis ir veiksmingomis vakcinomis, atitinkančiomis griežtus tarptautinius standartus, įregistruotomis pas mus arba turinčiomis centralizuotą Europos Sąjungos registraciją.

-          Priminkite svarbiausius skiepus, įtrauktus į šį kalendorių.

-          Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, naujagimiai, kūdikiai ir vaikai skiepijami valstybės lėšomis nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, B tipo Haemophilus influenzae, pneumokokinės, žmogaus papilomos viruso (tik mergaitės), rotavirusinės, B tipo meningokokinės infekcijų.

Traumas patyrę žmonės valstybės lėšomis vakcinuojami nuo stabligės, nuo pasiutligės skiepijami nukentėjusieji nuo pasiutusių ar įtariamai pasiutusių gyvūnų. 2007 metais nuo gripo valstybės lėšomis pradėti skiepyti gripo rizikos grupėms priklausantys asmenys. Nuo 2009 metų vykdomi planiniai suaugusiųjų skiepijimai nuo difterijos ir stabligės. 2007–2011 metais įgyvendintas hemodializuojamų ligonių skiepijimas nuo hepatito B.

-          Kodėl toks svarbus visuomenės pasitikėjimas skiepais? Koks imunizacijos lygis yra pakankamas?

-          Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, skiepijimo mastas, leidžiantis kontroliuoti ar net likviduoti užkrečiamąsias ligas, yra ne mažiau kaip 90–95 proc. paskiepytų vaikų. 2020 m. dėl koronaviruso pandemijos sąlygoto karantino vaikų profilaktinių skiepų labai sumažėjo. O mažėjant skiepijimo apimčiai, mažėja kolektyvinis imunitetas visuomenėje ir kyla grėsmė vėl grįžti užkrečiamosioms ligoms, kurios buvo valdomos profilaktiniais skiepais.

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl tėvai pasirenka neskiepyti vaikų, – tai mažėjantis pasitikėjimas skiepais. Dėl neteisingo supratimo apie skiepijimą žmonės nuvertina skiepų naudą, nepasitiki mokslu ir bijo galimo nepageidaujamo poveikio. Neigiamą įtaką turi visuomenei prieinamos patikimos informacijos stoka ir, priešingai, visažinių imunizacijos priešininkų aktyvumas. Dėl ilgus metus vykdomos visuomenės vakcinacijos sumažėjo skiepais kontroliuojamų ligų ir visuomenė „pamiršo“, kokia rizika kyla nesiskiepijant.

-          Tačiau yra žmonių, kuriems skiepytis nerekomenduojama...

-          Taip, kai kuriems žmonėms vakcina gali būti kontraindikuotina. Negalima skiepyti tų žmonių, kurie yra alergiški kuriai nors vakcinos informaciniuose dokumentuose nurodytai veikliajai ar pagalbinei medžiagai. Jei pasiskiepijus pasireiškė anafilaksinė ar kita sunki alerginė reakcija, kitos tos vakcinos dozės irgi yra kontraindikuotinos.

Sergant tam tikrais imuninės sistemos sutrikimais (pvz., įgimtais imunodeficitais) ar taikant medikamentinį gydymą (pvz., chemoterapiją, kaulų čiulpų ar kitų organų transplantaciją ar vartojant dideles steroidų dozes) vakcinų, pvz., nuo tymų, kiaulytės, raudonukės, vėjaraupių ar vidurių šiltinės, vartoti negalima. Kai kurios vakcinos, pvz., nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės, yra kontraindikuotinos nėštumo metu. Todėl būtina dėti visas pastangas, kad moterys iki vaisingo amžiaus būtų paskiepytos visomis rekomenduojamomis vakcinomis.

Bet kuriuo atveju visi skiepai yra aptariami su šeimos gydytoju ir skiriami įvertinus paciento sveikatos būklę.

-          Dėkojame už pokalbį.