Naujienos

Nuo gegužės 1 d. pasikeitė ligonių kasų finansuojamos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos tikslinės populiacijos amžiaus ribos, atsirado aiškus paciento rizikos susirgti šiomis ligomis vertinimas, pagal kurį nustatomas dalyvavimo programoje periodiškumas.

Tikimasi, kad pokyčiai leis išsamiau ir efektyviau tirti programos dalyvių sveikatą bei reikšmingai prisidės prie gyventojų sergamumo kraujotakos sistemos ligomis mažinimo.

Kaip ir visame pasaulyje, Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis. Higienos instituto duomenys rodo, kad kraujotakos sistemos ligomis mūsų šalyje kasmet suserga ir nuo jų miršta vis daugiau žmonių. 2021 m. šiomis ligomis sirgo arti 914 tūkst. Lietuvos gyventojų, o pernai – jau daugiau nei 931 tūkst. Vien užpernai dėl kraujotakos sistemos ligų mirė 23 tūkst. pacientų. Todėl ypač svarbi yra šių ligų prevencija. 

Anksčiau širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje galėjo dalyvauti vyrai nuo 40 iki 55 metų ir moterys nuo 50 iki 65 metų,  dabar pagal programą pasitikrinti galės 40–60 metų vyrai ir moterys. Numatyta, kad programos metu šeimos gydytojas daugiau dėmesio skirs pacientui, atliks įvairius tyrimus, pavyzdžiui, lipidogramą, elektrokardiogramą, nustatys gliukozės ir kreatinino koncentraciją ir kt. Pagal tyrimų rezultatus bus įvertinama ir nustatoma maža, vidutinė, didelė arba labai didelė rizika rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. 

Nuo nustatytos rizikos priklausys ir paciento dalyvavimo programoje periodiškumas:

• jei bus nustatyta maža ar vidutinė rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, žmogus dalyvauti programoje kitą kartą bus kviečiamas po 4 metų;
• jei bus nustatyta didelė rizika susirgti šiomis ligomis, dalyvauti bus kviečiama po 2 metų;
• jei rizika bus labai didelė – pasitikrinti pagal programą žmogus galės po 1 metų. Nustačius labai didelę riziką sirgti, šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją kardiologą toliau išsamiai ištirti dėl širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės.

Be to, šeimos gydytojui konstatavus didelę arba labai didelę riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, pacientui bus sudaromas pirminės prevencijos priemonių planas, o jame nurodyti siektini paciento kūno masės indekso, arterinio kraujospūdžio ir mažo tankio lipoproteinų (cholesterolio) koncentracijos kraujo serume rodikliai, jų kontrolės būdai ir terminai bei gyvenimo būdo keitimo rekomendacijos. Po 6 mėnesių pacientas pakartotinai turės apsilankyti pas šeimos gydytoją, kuris įvertins šio plano pasiektus rezultatus, jei reikia – planą koreguos.

Kaip anksčiau, taip ir dabar privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudusiems žmonėms dalyvavimas širdies ir kraujagyslių prevencinėje programoje yra nemokamas, jei kreipiamasi į gydymo įstaigą, turinčią sutartį su teritorine ligonių kasa.

Parengta pagal Valstybinės ligonių kasos informaciją