Naujienos

Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga. Kasmet jos diagnozę išgirsta beveik 1500 Lietuvos moterų, daugiau kaip pusės tūkstančio pacienčių akistata su ja baigiasi mirtimi. Viena iš šios šiurpios statistikos priežasčių yra tai, jog trečdalis vėžio atvejų nustatomi jau pažengusios stadijos, kai bejėgės tampa net ir pažangiausios gydymo technologijos.

Kita vertus, kai liga nustatoma ankstyvų stadijų, prognozės yra tikrai geros. Aptikus krūtų vėžį pirmos stadijos, penkerius metus išgyvena beveik visos moterys, o jeigu ligos stadija ketvirta – vos trečdalis sergančiųjų. Tokie duomenys ir medikų patirtis leidžia konstatuoti: sėkmingas krūtų vėžio gydymas tiesiogiai susijęs su ankstyva diagnostika. Todėl reguliari savo krūtų apčiuopa, patikra pas gydytoją ir dalyvavimas prevencinėje programoje gali padėti užkirsti jam kelią.

Šeškinės poliklinikos gydytojai rekomenduoja pačioms moterims apsižiūrėti krūtis kartą per mėnesį tą pačią dieną, geriausia po menstruacijų, pirmoje ciklo pusėje, po šilto dušo ar vonios (jei menstruacijų nebėra – bet kurią dieną), kai krūtys būna neskausmingos, atsipalaidavusios ir minkštos. Pastebėjus įtartinų pokyčių (gumbelis krūtyje ar pažastyje, krūties surambėjimas ar patinimas, krūtų odos paraudimas, pabėrimai, krūties formos ar spenelių pakitimai, neįprastos išskyros iš spenelių), iškart registruotis į šeimos gydytojo ar gydytojo akušerio ginekologo konsultaciją.

Atsižvelgdamas į pacientės amžių ir įvertinęs nusiskundimų rimtumą, gydytojas gali paskirti tyrimus – krūtų echoskopiją ar diagnostinę mamografiją, o aptikus įtartinų darinių, išrašyti siuntimą pas onkologus. Suprantama, ir čia labai svarbus yra laiko veiksnys. Todėl jeigu patikros poliklinikoje rezultatai kelia įtarimų, šeimos gydytojai nedelsdami patys susisiekia su pacientėmis, paaiškina tyrimų rezultatus, pataria, kaip ir kur registruotis, kad būtų galima paneigti arba patvirtinti vėžio diagnozę ir pradėti gydymą. Esant sudėtingiems atvejams, pritaikomas vadinamojo žaliojo koridoriaus principas – pacientes skubiai konsultacijai į Nacionalinį vėžio institutą užregistruoja poliklinikos Radiologijos ir diagnostikos skyriaus darbuotojai.

Kad liga būtų nustatyta kuo greičiau, yra sukurta ir krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Šeškinės poliklinikos Radiologijos ir diagnostikos skyriaus vedėjas, gydytojas echoskopuotojas Antanas Pempė primena, kad pagal šią programą 50–69 metų moterims kartą per 2 metus nemokamai atliekamas mamografinis tyrimas, kuris leidžia aptikti naviką dar ankstyvos stadijos, kai jis neapčiuopiamas ir nesukelia jokių simptomų. Apie tokią prevencijos galimybę Šeškinės poliklinikos pacientės informuojamos laiškais. O kad būtų atliktas mamografijos tyrimas, moterims nereikia papildomai kreiptis į šeimos gydytoją ir rūpintis siuntimu: užsiregistravus patikrai pagal programą siuntimas suformuojamas automatiškai. Jeigu moteris kvietimo pasitikrinti neišgirsta, laiškas kartojamas dar tris kartus.

Deja, tik maždaug pusė moterų, kurios gali nemokamai pasitikrinti dėl krūties vėžio, tuo pasinaudoja. Kai kurios motyvuoja laiko stoka, kai kurios – neracionalia baime išgirsti sunkios ligos diagnozę ar viltimi: „man tai nenutiks“. A. Pempė nori paneigti ir viešoje erdvėje sklandančius mitus, atbaidančius moteris nuo profilaktinės patikros. Vienas iš jų – neva atliekant mamografiją vėžys gali išplisti po organizmą. Gydytojas tvirtina, kad tai netiesa – dėl fizinių faktorių vėžio ląstelės neplinta. Kai kurios pacientės baiminasi rentgeno tyrimo metu gaunamos apšvitos, tačiau ji, gydytojo teigimu, labai maža ir net negali būti lyginama su tyrimo teikiama nauda – laiku pastebėti ir išgydyti sunkią ligą. Galų gale, jeigu jau taip nesinori tirtis rentgenologiškai, galima atlikti krūtų echoskopiją, kurios metu nepatiriama jokios spinduliuotės.