Naujienos

Praėjusią savaitę poliklinikoje sulaukėme viešnios – naujai išrinktos Vilniaus miesto Tarybos narės, vaikų gydytojos odontologės dr. Rasos Račienės. Susitikimo su poliklinikos direktore dr. Daiva Kanopiene ir Odontologijos skyriaus darbuotojais tikslas – savivaldybės ir Šeškinės poliklinikos bendradarbiavimas, siekiant iš esmės pakeisti tėvų požiūrį į vaikų dantų priežiūrą.

Viena geriausių vaikų odontologijos specialisčių Lietuvoje nuolatos deda pastangas koreguoti žmonių požiūrį į dantų sveikatą, aktyviai dalyvauja visuomeninėje švietėjiškoje veikloje, susijusioje su vaikų dantų ligų profilaktika.

Odontologų teigimu, Lietuvoje apie 90 proc. vaikų iki šešerių metų dantys jau pažeisti ėduonies, tuo tarpu Švedijoje – tiek vaikų turi absoliučiai sveikus dantis. Tai rodo, kad toje šalyje į vaikų tėvus nukreipta dantų ligų prevencinė programa yra labai naudinga.

Dr. R. Račienė įsitikinusi, kad vaikų dantų problemos mūsų šalyje pirmiausia kyla dėl to, jog tėveliai nemoka prižiūrėti vaikų dantų ir jų sveikata susirūpina tik tada, kai dantys jau yra pažeisti ėduonies. O vaiko dantų sveikata, kaip ir bendra mažamečio sveikatos būklė, yra tėvų atsakomybė.

Todėl į vaikų dantų ligų profilaktikai skirtas programas labai svarbu įtraukti tėvus. Civilizuotame pasaulyje tokie dalykai – jokia naujiena, pas mus, deja, dar ne visiems įprasti. Vienas iš jų – kad pirmas vizitas pas burnos sveikatos specialistą turi būti tada, kai vaikui prasikalė pirmasis dantukas. Gydytojas odontologas ar burnos higienistas pirmosios apžiūros metu, uždavęs klausimų ne tik apie vaiko, bet ir apie mamos mitybą, jos dantų būklę nėštumo metu, apie vaiko iki 6 mėnesių persirgtas ligas, jau gali numatyti dantų ėduonies riziką ir kokių priemonių reikia imtis, kad ši lėtinė liga neatsirastų.

Antra – tiesiog būtina sugriauti vis dar gajų mitą, jog mažamečiams negalima vartoti dantų pastos su fluoru. Iš tikrųjų vienintelis fluoras dantų emalį daro atsparesnį ėduoniui ir jeigu vaiko polinkis į šią ligą yra padidintas, vartoti dantų pastą su fluoru yra prevencinė ir iš dalies gydomoji priemonė.

Trečia – burnos ir dantų sveikatai palanki vaikų mityba ir valgymo režimas. Ir čia neužtenka žinoti apie saldumynų bei rūgščių ar gazuotų gėrimų ribojimą. Dantis iš esmės gadina ne saldumynai, o nuo maisto susidariusios arba iš maisto gaunamos rūgštys, kurių reikia bakterijoms, ardančioms emalį. Rūgštys burnos ertmėje susidaro po kiekvieno valgymo, nesvarbu, koks maistas ir koks kiekis yra suvalgomas. Todėl labai svarbu vaikui suplanuoti pagrindinius valgymus, atsisakyti užkandžiavimo, įpratinti po valgio praskalauti burną vandeniu.

Poliklinikos Odontologijos skyriaus vedėja gydytoja odontologė Kristina Žiedas per susitikimą atkreipė dėmesį ir į tai, jog tėvų atsakomybės ribos už sveikus vaiko dantis šiuo metu nėra aiškiai apibrėžtos. Tarkime, yra burnos sveikatos profilaktikos taisyklė, kad vaikui iki 7 metų dantis dukart per dieną privalo valyti tėvai. Skandinavijos šalyse ši amžiaus riba dar aukštesnė – iki 10 metų. Lietuvoje daugelis tėvų to nežino, o jei žino – nemoka taisyklingai to atlikti. Išeitis viena – išmokyti mažųjų pacientų tėvus tinkamos vaikų burnos higienos.

Dr. R. Račienė dažnai juokaudama sako: „Lietuviams krepšinis yra antroji religija, o mano pirmoji religija – vaikų dantų ligų profilaktika“. Tam labai pritaria Šeškinės poliklinikos Odontologijos skyriuje dirbantys burnos sveikatos specialistai, pasiryžę šiuo savo tikėjimu „užkrėsti“ vaikų tėvelius.